Apie tai plačiau papasakojo Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė:

– Sukarščiavęs ir blogai besijaučiantis žmogus labai dažnai nori tos vienos tabletės ar vaisto, kuri jam neva padės kuo greičiau pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Todėl dažniausiai iš karto griebiasi to, ką galima įsigyti be recepto vaistinėje ir apie ką girdėjo iš reklamų – „išgersite tabletę ir ligos simptomų kaip nebūta”. Tačiau realybėje tai, deja, ne visada veikia.

Jei virusinis susirgimas paprastas – vadinamasis „peršalimas”, kuris yra lengvas, pasireiškiantis tik gerklės skausmu ar sloga, ir nuo kurio greit pasveikstama savaime – išgerta tabletė arba karštasis gėrimas su medikamentais, savijautą pagerina – numalšinamas skausmas, sloga, dirginantis kosulys. Tačiau jei infekcinė liga rimtesnė – tarkime gripas, tai šie vaistai tik apmalšina kai kuriuos simptomus, bet savijautos nepagerina, nes liga yra sisteminė. Tuomet žmogus bando gerti kitą vaistą, visai nesusimąstydamas, kad gali perdozuoti medikamentų. Dažniausiai taip atsitinka, kai nelabai suprantama, kokia yra kombinuotų vaistų nuo „peršalimo” sudėtis. Kombinuotuose vaistuose dažnai yra didelės dozės paracetamolio, kurio viršijus 4 g gali įvykti perdozavimas, pasireiškiantis sunkiu kepenų pažeidimu.

Foto: Shutterstock

– Ar pas jus atvyksta pacientai, kurie perdozuoja paracetamolio?

– Labai džiaugiuosi, kad pacientų, neatsakingai vartojančių kombinuotus vaistus ir dar kartu priešuždegiminių vaistų tabletes, nesu turėjusi. Tačiau greičiausiai jie yra ligoninių pacientai ir į šeimos gydytoją nesikreipia. Žmonės, vartojantys vaistus didelėmis dozėmis, nepaisant negerėjančios savijautos, dažniausiai patenka į priėmimo skyrių, nes, jei nepaisant simptominio gydymo būklė blogėja, tuomet dažniausiai yra sunki ir komplikuota liga, reikalaujanti stacionarinio gydymo.

– Kaip ilgai galima naudoti tokius kombinuotus vaistus?

– Kombinuoti vaistai nėra skirti ilgalaikiam ar pastoviam naudojimui. Tai yra tik simptomus palengvinantis vienkartinis vaistas, kuris padeda išgyventi ligą. Nuo virusinės infekcijos gydymo nėra, pats imunitetas dirba savo darbą ir reikia tik laiko ir kantrybės, kad pasveiktume.

– Ar pastebite kitas pacientų klaidas, kurie jie daro gydydamiesi peršalimą, gripą?

– Pati didžiausia klaida susirgus – yra noras kuo greičiau pasveikti. Net yra posakis, „gydoma sloga trunka 7 dienas, o negydoma – savaitę”. Virusus, patekusius į organizmą ir sukeliančius ligą, turi sunaikinti žmogaus imuninė sistema, tuomet atsistatyti pažeista gleivinė, pranykti kiti ligos simptomai.

Tam visada reikia laiko. Jei esant paprastai virusinei infekcijai (vadinamam „peršalimui”), kuri pasireiškia tik lengva sloga, gerklės skausmu, gali pakakti trijų dienų pasveikti, kai tuo tarpu esant komplikuotam virusiniam susirgimui, kaip, pavyzdžiui bronchitas, sinusitas, gal net ir virusinis plaučių uždegimas – gali nepakakti ir dviejų savaičių. Todėl visuomet reikia kantrybės ir leisti organizmui sveikti pačiam. Taip pat dažnai ateina karščiuojantys pacientai jau pradėję vartoti antibiotikus ir besiskundžiantys, kad būklė negerėja. Karščiavimas nėra indikacija antibiotikams vartoti. Antibiotikai yra skiriami tik bakteriniam susirgimui gydyti.

Jei antibiotikas neveikia, jį vartojant 2-3 dienas, tai yra rodiklis, kad liga arba ne bakterinė, arba atvirkščiai labai sunki, komplikuota ir gal jau atspari antibiotikams. Ar reikalingas gydymas vaistais, nusprendžia gydytojas pagal simptomus ir atliktus tyrimus. Antibiotikų įprastai namų vaistinėlėje neturėtų būti. Jei jų ten yra, vadinasi, kad anksčiau paskirtas gydymas buvo netinkamai suvartotas, nes vaistų liko. Gydytojui paskyrus gydymą, jį reikia suvartoti taip, kaip buvo paskirta. Jei gydymas antibiotikais nutraukiamas anksčiau laiko, taip didinamas bakterijų atsparumas antibiotikams, ir vėliau jie gali nebeveikti.

– Kokias dar klaidas mes darome gydydamiesi?

– Svarbiausia suprasti, kad peršalimo ligų nėra. Ne nuo šalto oro ar vėjo susergame. Tai yra infekciniai susirgimai – dažniausiai virusiniai, kurie retais atvejais gali komplikuotis bakterine antrine infekcija. Vadinamą „peršalimą” gali sukelti virš 200 virusų subtipų – dažniausiai tai rinovirusai, koronavirusai, taip pat rečiau RSV ar paragripo virusai. Esant „peršalimui”, liga dažniausiai būna lengva, greit praeinanti ir tik retais atvejais su aukšta temperatūra ar sunkesniais simptomais.

Nuo „peršalimo” pasveikstama dažniausiai savaime, jei neatsiranda komplikacijos, tokios kaip antrinė infekcija, kai jau reikalingas gydymas. Tuo tarpu gripas yra sunkesnė infekcinė liga, kurią sukelia gripo A arba B virusai. Ji prasideda panašiai kaip „peršalimas”, tačiau būklė dažniausiai greitai blogėja ir pasireiškia gerokai daugiau kitokių simptomų nei gerklės skausmas ar sloga – aukštas karščiavimas, didelis bendras silpnumas, raumenų skausmai, krūtinės skausmas, sausas varginantis skausmingas kosulys.

Gripas gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip virusinį plaučių uždegimą, miokarditą, kartais net mirtį. Todėl atsiradus „peršalimo” simptomams reikia stebėti būklę, jei ji stipriai neblogėja, nėra sisteminių simpotmų, tuomet greičiausiai liga bus sukelta ne gripo viruso ir gydymas nereikalingas. Tačiau jei įtariamas gripas, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes per pirmas dvi paras gali būti paskiriamas gydymas priešvirusiniais vaistais, jei tam yra indikacijos.

Susirgus svarbiausia nepradėti gydytis stalčiuje rastais antibiotikais, nes jie būklės ne tik, kad nepagerins, o dar ir gali susilpninti imuninę sistemą naikindami gerąsias organizmo bakterijas, kurios dalyvauja kaip imuniteto dalis. Svarbiausia – vartoti pakankamai skysčių ir gydytis namuose, nesidalinant virusu su kolegomis ir artimaisiais. Esant labai aukštam karščiavimui galima temperatūrą mažinti įprastais vaistais nuo karščiavimo, taip palengvinant būklę.

O kad kuo rečiau sirgtume reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, vėdinti patalpas, sveikai maitintis, gerai pailsėti, užsiimti fizine veikla, ypatingai tinka sportas lauke – slidinėjimas,
čiuožinėjimas pačiūžomis, bėgimas ar paprastas pasivaikščiojimas spartesniu tempu. Svarbu kuo dažniau plauti rankas, jei kosite ar čiaudote – užsidenkite burną, kad neužkrėstumėte greta esančių. Nuo gripo yra galima profilaktika skiepais. Ji ypatingai rekomenduojama tiems, kurių imuninė sistema silpnesnė, jei yra didesnė komplikacijų rizika, dirbantiems medicinos įstaigose. Skiepas apsaugo ne visuomet, tačiau komplikacijų rizika ryškiai sumažėja.