Laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas tikina, kad net 80 proc. visų su gerklės skausmu susijusių ligų lemia virusinės infekcijos.
„Antibiotikai tokiu atveju nepadės, dėl to svarbu nustatyti, ar jums tikrai bakterijos sukelta angina, kuirą dažniausiai sukelia streptokokas. Yra keturi pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galime spręsti, jog mums – angina“, – sako A. Unikauskas.
Pasak jo, anginos simptomai dažniausiai tokie:
– didesnis, nei 38 laipsnių karščiavimas;
– padidėjusios tonzilės su pūlingomis apnašomis ar pūlinukais;
– padidėję pažandiniai limfmazgiai;
– nėra kosulio.
Atpažinus anginą, teigia A. Unikauskas, delsti negalima, nes šiai ligai būdingos itin pavojingos komplikacijos – reumatas, ūmus glomerulonefritas, sepsis, meniningitas, otitas, sinusitas, tarpuplaučio organų infekcija.
Gydytojas G. Gylys priduria, kad angina gali pasireikšti ir be didesnių simptomų, tačiau tuomet galima įtarti kitokią jos formą: „Angina galima sirgti ir be temperatūros, bet tuomet turėtų sureaguoti kaklo limfmazgiai. Tuomet tai lėtinis tonzilitas, kai nėra ryškių reakcijų ir sergama kelis kartus per metus.“
Pasak jo, kai kuriems pacientams anginos pažeistas tonziles operuoti būtina: „Operuoti būtina, jei yra obstrukcinė miego apnėja – kai tonzilės pasidaro tokios didelės, kad trukdo kvėpavimui. Tai ypač aktualu vaikams, bet atsitinka ir suaugusiems. Taip pat reikėtų anginą operuoti tiems pacientams, kuriems gresia transplantacijos ir kai vartojami vaistai, slopinantys imunitetą. Visų šių pacientų didžiausia grupė – sergantys lėtine ligos forma, nes jiems atsibosta blogas burnos kvapas, karščiavimo epizodai.“
Nors yra pacientų, kurie operacijų bijo ir atsisako, G. Gylys ragina nedelsti. „Kuo vyresnis amžius, tuo sunkesnė pooperacinė eiga, didėja komplikacijų tikimybė. Taip pat reikėtų atsižvelgti į gyvenimo kokybės klausimą – vienas anginos epizodas jus nuo darbo atitraukia kelioms savaitėms“, – sako jis.
Gydytojo teigimu, sklando daugybė mitų apie anginos operacijas, tačiau daugelis jų – netiesa. Tai, kad operacija gali pakenkti kvėpavimo takų atsparumui ligoms – klaidinga informacija.
„Jeigu pašalintoje vietoje nebelieka audinio su infekcijos židiniu, imuninės sistemos funkciją perima kiti limfiniai audiniai – ta vieta nelieka neapsaugota. Jeigu kas sugebėtų įrodyti, kad pašalinius gomurio tonziles padidėja virusinių arba bakterinių ligų skaičius, jau seniai nedarytume operacijų. Keista, kad šiame informacijos amžiuje sklando tiek gandų apie operacijas“, – stebisi G. Gylys.
Kitas mitas, kurį paneigia specialistas – tai, kad operacija gali pakenkti balso stygoms: „Nuo tonzilių iki balso klosčių – neblogas atstumas, todėl operuojant iki ten prieiti sunku. Pakenkti galėtų nebent blogas intubavimas.“
Be to, G. Gylys tikina, kad gydymas liaudiškomis priemonėmis – neefektyvus: „Pacientas pacientui nelygus. Būna, kad plauna su antiseptiniais tirpalais, kuriam laikui pagerėja, bet būklė neišsisprendžia – vis tiek ateina iki operacinės.“
Ūminis tonzilitas, sako jis, dažniausiai gydomas antibiotikais – tik toks gydymas iš tiesų veiksmingas.
„Antibiotikai skiriami ūminio tonzilito atveju, ypač jei sergama pirmą kartą ir karščiuojama iki 40 laipsnių. Be antibiotikų greičiausiai irgi nieko neatsitiks, ir pacientas pasveiks, tik tai truks porą savaičių. Angina praeina, bet ji kartojasi“, – įspėja jis.
G. Gylys tikina, kad į specialistus reikia kreiptis pastebėjus kelis būdingus simptomus: „Pirmas požymis – sunku išsižioti, gali formuotis pūliniai, o kai kurie iš jų – grėsmingi gyvybei. Taip pat būtina kreiptis į gydytojus, jei po kelių dienų gydymo nematote jokio efekto.“
Ypač svarbu pasirūpinti angina sergančiais vaikais – nors tai bakterinė liga, ja galima užsikrėsti ir užkrėsti kitus. „Jei pacientas bent kelias dienas anginą gydo antibiotikais, jis kitų užkrėsti jau nebegali“, – sako G. Gylys.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
