Kaip nepakenkti skydliaukei, o į kokius požymius atkreipti dėmesį, skaitykite interviu su gydytoja.

– Kas yra skydliaukė ir kuo ji yra svarbi?

– Skydliaukė yra nedidelė – apie 5 cm pločio, drugelio formos liauka, esanti kaklo apačioje. Ji atsako už viso organizmo medžiagų apykaitą, o vaikams turi daug įtakos augimui.

– Dėl kokių nusiskundimų poliklinikos pacientai dažniausiai siunčiami pas jus?

Nemažai pacientų ateina be konkrečių nusiskundimų norėdami pasitikrinti, nes kas nors giminėje serga. Labai išreikštų skydliaukės ligų atvejų būna retai. Dažniausiai skundžiasi keletu simptomų, kurie taip pat gali būti būdingi ir kitoms ligoms.

Foto: Shutterstock

– Kokios dažniausios ligos jiems nustatomos?

– Iš struktūrinių pakitimų dažniausiai nustatomi mazgai – tai dažniausiai gerybiniai pakitimai, vėžio tikimybė mažesnė nei 1 proc. – jis įtariamas pagal ultragarsinius požymius, patvirtinamas aspiracinė punkcija. Hormonų tyrimai šiais atvejais dažniausiai yra normos ribose. Iš hormoninių sutrikimų dažniausias skydliaukės hormonų trūkumas – hipotirozė, o dažniausia jo priežastis – lėtinis autoimuninis tiroiditas. Skydliaukės hormonų perteklius – hipertirozė – retesnė, o dažniausios priežastis – autoimuninė liga arba hormonus gaminantis skydliaukės mazgas.

– Kokie yra tipiniai simptomai, kad su skydliauke yra kas nors negerai, kada kreiptis į gydytoją?

– Bet kuriuo atveju, užčiuopus darinį kaklo apačioje reikėtų pasitikrinti, kas tai yra iš tikrųjų. Skydliaukės veiklą rekomenduojama pasitikrinti įtariant hormonų perteklių ar trūkumą. Esant labai aktyviai skydliaukės veiklai, skundžiasi dažnu širdies plakimu ar širdies ritmo sutrikimu, svorio kritimu, jautrumu karščiui, prakaitavimu, nervingumu, nerimu, kartais net padidėjusiu aktyvumu, tačiau laikui bėgant jėgos išsenka, atsiranda raumenų silpnumas, nuovargis. Esant skydliaukės veiklos nepakankamumui, skundžiasi nuovargiu, svorio augimu, jautrumu šalčiui, sulėtėjusiu mąstymu, odos sausumu, nagų lūžinėjimu, vidurių užkietėjimu.

– O ar yra netipinių simptomų, kuriuos sunku pastebėti?

– Sunkiausiai diagnozuojamas poūmis tiroiditas – tai skydliaukės uždegimas, kurio tikroji priežastis nėra aiški. Pacientai skundžiasi labai stipriu skausmu kaklo apačioje, einančiu į apatinį žandikaulį ar ausis, karščiuoja, bendra savijauta bloga, o kakle gali užčiupti darinį. Dažniausiai ligos paieškos užtrunka ilgai, tačiau paskyrus tinkamą gydymą savijauta labai greitai pradeda gerėti.

– Ar gali pats žmogus „sužaloti“ skydliaukės veiklą? Kokie tai veiksmai?

– Tiek jodo trūkumas, tiek perteklius gali sutrikdyti jos veiklą, todėl rekomenduojame naudoti juoduota druską, o jodo preparatus ir jūros dumblius naudoti saikingai. Kai kurie vaistai taip pat turi įtakos skydliaukės veiklai, todėl prieš skirdami juos gydytojai informuoja, jog reikės reguliariai tirtis hormonus. Valgant didelius kiekius kopūstinių daržovių ir sojos produktų juose esančios medžiagos taip pat gali sutrikdyti skydliaukės veiklą.

Foto: Shutterstock

– Ar gali žmogus padėti skydliaukei?

– Didžiausią įtaką skydliaukės veiklai turi gaunamas pakankamas kiekis jodo. Nedidelius skydliaukės sutrikimus ar jų pradžioje padeda atstatyti selenas ar jo turintys maisto produktai, pvz. bertoletijų riešutai. Taip pat rekomenduojami vitamino D ir cinko papildai. Bet svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota ir būtų laikomasi darbo bei poilsio režimo, nes stresas irgi neigiamai veikia skydliaukę.

– Ar tiesa, kad nevaldomi skydliaukės sutrikimai gali baigtis vėžiu?

– Negydomos skydliaukės ligos skydliaukės vėžio nesukelia, tačiau populiacijos stebėjimo studija rasta, kad negydomi skydliaukės sutrikimai kiek didina krūties ir plaučių vėžio riziką.

– Jei žmogus nejaučia jokių simptomų, ar rekomenduojama jam pasitikrinti skydliaukę?

Skydliaukę rekomenduojama pasitikrinti tiems, kam yra didesnė rizika, susirgti jos ligomis. Moterys serga dažniau nei vyrai.

Vyresniems nei 60 m. amžiaus ir nėščioms bei neseniai pagimdžiusioms moterims taip pat didesnė rizika. Kitos rizikos grupės – tai asmenys, kurių šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, kada nors sirgę skydliaukės ligomis, po kaklo operacijų ar švitinimo, sergantys megaloblastine anemija, 1 tipo cukriniu diabetu ar pirminiu antinksčių žievės nepakankamumu.