Norint apsisaugoti nuo mirtinos infekcijos, tėra dvi priemonės – susirgus gripu ar peršalimo ligomis likti namie ir skiepai. O ypač vaikams.
Meningokokinė infekcija neturi tipinių požymių, kuriems pasirodžius būtų galima užkirsti kelią baisioms komplikacijoms ar mirčiai. Bėrimas – itin grėsmingas ženklas, galintis reikšti, kad jau pavėluota. Visgi, prof. V. Usonis pabrėžia pagrindinį dalyką, leidžianti įtarti ligą: jei vaikui pakilusi temperatūra sumažėja, o jėgos vis tiek negrįžo – tai rimtas ženklas, kad užpuolė meningokokas.
– Profesoriau, šis laikas yra tas, kai siaučia peršalimo ligos, gripas, kaip yra su meningokoku?
– Daugiametė Lietuvos statistika rodo, kad didžiausias sergamumas yra žiemos mėnesiais. Sergamumas meningokokine infekcija, sunkiomis formomis labai sutampa su sergamumo gripu padidėjimu. Gripo virusas, pažeisdamas gleivių apsaugines savybes, sutrikdydamas žmogaus apsaugą. Tokia gleivinė tampa neatspari kitiems infekcijų sukėlėjams.
Tai tai ypatingai galioja vaikams, kurių gynybiniai pajėgumai dar nėra visiškai susiformavę. Vaikams didžiausių bėdų kelia pneumokokinė infekcija, žinoma, ir meningokokinė.
– Gripas gali atverti kelią meningokokinei infekcijai?
– Taip – Tiek meningokoko, tiek pneumokoko infekcijoms. Gripas net ir nesunkiai sergantiems žmonėms atidaro vartus bakterinėms infekcijoms ir jų komplikacijoms.
– Kokie yra pirmieji meningokokines infekcijos simptomai? Kada reikėtų sunerimti?
– Labai sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Mes daug metų nagrinėjame kiekvieną mirties atvejį, minučių tikslumu peržiūrime, kada ir kas galėjo būti daroma kitaip. Bet meningokokines infekcijos ypatumas yra, kad pati pradžia, kai gydymas dar galėtų būti veiksmingas, liga absoliučiai niekuo neišsiskiria nuo peršalimo ligų. Aukšta temperatūra ir tiek.
– O gydytojai ar gali tai pastebėti?
– Net ir labai patyręs gydytojas ne visuomet gali įtarti, kad tai yra meningokoko pradžia. Bėda ta, kad ligoninė nėra gera vieta būti vaikams. Negali kiekvieno karščiuojančio vaiko paguldyti į ligoninę ir stebėti kažkiek laiko. Galbūt išskirčiau tokį vieną nedidelį „kabliuką“, dėl kurio būtų galima sunerimti. Mes puikiai žinome, jei vaikui duodame vaistų nuo karščiavimo, krenta temperatūra ir jie keliasi iš lovos, bėga žaisti. Jeigu nukritus temperatūrai vaiko būklė nepagerėja, tai yra labai rimtas signalas ir dėl to tikrai verta sunerimti ir kreiptis į gydytojus.
Tai, ką mes vadiname meningokokinei infekcijai būdingus požymius, taškinės kraujosrūvos, t. y. bėrimai, iš pradžių sunku ir pastebėti. Galvojant apie ligos vystymąsi, tas vienas mažas taškelis rodo, kad kraujo krešumo sistema, kraujagyslių pralaidumas jau yra sugriuvę, viskas žengia blogąja kryptimi. Juolab, kad tos kraujosrūvos gali būti vidaus organuose, pavyzdžiui, plaučiuose, antinksčiuose. Jų iš pradžių nematyti, nes jos yra viduje.
Kas yra itin grėsminga – jei tas bėrimas itin greitai plinta. Ką mato gydytojai – jeigu bėrimas per kelias valandas išplinta po visą kūną, tai yra labai blogas požymis.
– Jeigu žmogų jau išbėrė, ar tai yra jau nuosprendis, ar dar galima kažką padaryti?
– Visada daroma viskas, kas įmanoma. Mes turime daug moderniausių priemonių – tai, kas yra pasaulyje, viską mes turime. Įskaitant hemodializes, kraujo valymo įrangą, kurią galima naudoti jau nuo kelių mėnesių amžiaus žmogui.
– Koks yra mirtingumas nuo šios ligos?
– 70-80 proc. tai yra labai didelė tikimybė.
– Didžiausią riziką patiria vaikai?
– Taip, ką mes matome ligoninėje, ir statistikos duomenyse, tai per pastaruosius 12 metų vaikams iki 4 metų tenka daugiau nei pusė visų susirgimų invazine meningokokine infekcija. Būtent todėl pirmosios profilaktinės pastangos norint išvengti šios ligos skiriamos kūdikiams.
– Turbūt jūs turite omenyje tai, kad nuo šių metų nemokamai nuo meningokokinės infekcijos pradėti skiepyti kūdikiai?
– Taip, omenyje turiu skiepus. Tikrai gera žinia Lietuvos vaikams ir šeimoms, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėti skiepai nuo meningokokinės infekcijos valstybės lėšomis. Nemokamai skiepijami kūdikiai, gimę gegužės mėnesį ir vėliau.
Skiepai šalyje yra jau gerokai anksčiau ir apie 20 000 asmenų yra pasiskiepyję savo lėšomis.
Visą pokalbį su profesoriumi V. Usoniu klausykite laidos DELFI Diena įraše.
