– Kuo miegas mums yra svarbus ir kas vyksta mūsų organizme, kai mes miegame?

Miegas žmogui yra gyvybiškai būtinas, taip pat kaip oras, vanduo, maistas. Kaip ir be visų šitų dalykų, taip ir be miego mes neišgyventume. Miego metu vyksta daug įvairių metabolinių, cheminių procesų, kai kurie hormonai išsiskiria tik miego metu. Tačiau pagrindinė miego funkcija yra užtikrinti mūsų gyvybines funkcijas ir budrumą dienos metu.

– Daug kalbama, kiek reikia miego, taip pat, kad senstant jo reikia mažiau. Ar tai tiesa ir kiek iš tiesų mums jo reikia?

– Paskutiniai atlikti dideli tyrimai buvo Amerikoje 2015 metais. Žmonės buvo išskirstyti į 9 amžiaus grupes, suaugę į dvi. Jauni suaugę iki 25 ir suaugę iki 65. Jauniems suaugusiems rekomenduojama trukmė yra 8-9 valandos, o suaugusiems 7-8 valandos.

Raminta Masaitienė

Su amžiumi miego struktūra keičiasi, vyresniems atsiranda dažnesni nubudimai. Jei suaugę darbingo amžiaus žmonės gyvena sveikai, nepersidirba, naktimis miega pakankamai – dienos metu prigulti neturėtų norėti. Vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti natūralus poreikis.

– Yra žmonių, kurie miega po penkias valandas ir sako, kad jaučiasi gerai. Ar tai tiesa ir jie gali taip jaustis?

– Miego trukmei šiek tiek daro įtaką genetika. Būna atvejų, kai miego reikia itin mažai, tačiau tai pasitaiko retai ir išskirtiniais atvejais. Jei žmogui, kuris miega 6 valandas, būtų atliekami tyrimai tada, kai jis pamiegotų valanda ilgiau, tai pamatytume, kad jo koncentracija, budrumas ir visa kita yra žymai geresni pamiegojus ilgiau. Net valanda gali padėti. Dabar nepakankamo miego sindromą norima net įtraukti į ligų sąrašą. Per mažai miegant išauga širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kraujospūdžio, cukrinio diabeto, nerimo ir psichikos ligų, didėja demensijų rizika, auga mirtingumas. Yra įrodyta tyrimais, kad jei miegi mažiau nei 5 valandas ilgą laiką, ženkliai išauga mirtingumas.

– O jei miegi labai ilgai, ar tai yra gerai ir labiau pailsi?

– Per daug miegoti yra labai blogai, didėja mirtingumas ir tai yra tokia pati problema kaip rūkymas ar širdies ir kraujagyslių ligos. Tai reiškia, kad per ilgas miegas didina mirtingumą taip pat, kaip ir šios dvi išvardintos blogybės. Jei žmonėms norisi tokio ilgo miego, būtinai reikia eiti pas gydytoją. Po padidėjusiu mieguistumu slepiasi didelės ligos.

Foto: Shutterstock

– Ar egzistuoja vyturiai ir pelėdos, ar tai tik įpročio klausimas?

Taip, egzistuoja ir tai įrodyta tyrimais, net yra ofisai, kuriuose leidžiama pasirinkti, kada ryte pradėti darbą.

– Pakalbėkime apie žadintuvo „snaudimo“ nustatymą, kada dar galime atidėlioti atsikėlimą ir pasnausti, kai kuriais atvejais taip darome netgi valandą.

– Iš tiesų, daugiausiai ką galime nustatyti, tai dar vieną kartelį žadintuvo suskambėjimą, tačiau jau kritiniu atveju, jei kartais pirmąjį galėtume pramiegoti. Jei miegotume tvarkingu režimu, sveikai gyventume, turėtume išsiugdyti tokią savybę, kad pabustume žvalūs be žadintuvo patys. Ir tai tikrai įmanoma.