Vis dėlto, reikia pripažinti, kad kosulys yra ne tik įspėjamoji lemputė, rodanti, jog kažkas negerai su mūsų kvėpavimo takais, bet tai pat ir labai reikalinga fiziologinė apsauginė mūsų organizmo reakcija, ginanti kvėpavimo takus nuo virusinės bei bakterinės infekcijos, įvairios kilmės dulkių, suodžių, žiedadulkių, alergenų, įvairių svetimkūnių.

Kas tik nepatenka į kvėpavimo takus – ir sagos, ir monetos, kavos grūdeliai, skysčiai gėrimo metu, maisto gabaliukai valgant. Kosulys dažnai mus gelbsti.

Ne vienas, turbūt skaitėte apie atvejį, kai pacientui dėl bronchų užsikimšimo, kosėjimo krauju buvo diagnozuotas vėžys – ir tik po to buvo nustatyta, kad visus vėžiui būdingus simptomus sukėlė kvėpavimo metu į bronchus patekusi ir „sėkmingai“ sudygusi pušies sėkla.

Turbūt daugeliui kyla klausimas, kaip racionaliai elgtis, kai atsiranda kosulys, kada kreiptis į šeimos gydytoją, o kada dar galima laukti ar gydytis pačiam, pasikonsultavus su vaistininku.

Jei tęsiasi du mėnesius

Tarp visų kosulio priežasčių pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos.

Pradėkime diagnostinę kelionę per kvėpavimo takus.

Ūmi sloga niekuomet nesukels kosulio, bet, kai infekcija patenka į šalia esančius sinusus (ūmus rinosinusitas), uždegiminiam sekretui patenkant į ryklę, atsiranda ryklės dirginimo jausmas ir dažnai lydintis kosulys.

Kadangi dažniausiai tai yra virusinės kilmės susirgimas, antibiotikai nereikalingi, užteks dėl gydymo taktikos pasikonsultuoti su vaistininku. Bet, jeigu simptomai tęsiasi 8 savaites ir ilgiau, vadinasi, uždegimas įgauna lėtinį pobūdį, todėl vien vaistininko čia jau neužteks, reikės kreiptis į savo šeimos daktarą.

Kai uždegimas pažeidžia balso stygas (ūmus laringitas), atsiranda lojančio pobūdžio kosulys, balso užkimimas. Vaikams – tai pavojinga, nes greitai gali atsirasti dusulys, todėl būtina kreiptis į gydytoją.

Beje, tam tikrų profesijų atstovams, kai pastoviai pertempiamos balso stygos (dainininkams, mokytojams, dėstytojams ir pan.) ir neuždegiminis balsų stygų paburkimas gali provokuoti kosulį. Man pačiam po trijų valandų kalbėjimo paskaitų metu visuomet pradėdavo kimti balsas, atsirasdavo kosulys. Šilta arbata tuo metu tikrai pagelbėdavo.

Infekcijos taikinys – bronchai

Infekcijai pasiekus trachėją, būdingas sausas varginantis kosulys, lydimas draskymo ar skausmo pojūčio už krūtinkaulio. Vis dėlto, tiek virusinės, tiek bakterinės infekcijos dažniausias taikinys yra bronchai. Tarp visų kvėpavimo organų ligų bronchų gleivinės uždegimai (bronchitai) sudaro net 70 proc. Tai vienas iš dažniausių susirgimų, dėl kurio kreipiamasi pas šeimos gydytoją. Virusinei infekcijai pažeidus bronchų gleivinę, organizmas reaguoja išskirdamas gleives, kurios pirmas dienas būna lipnios, tąsios, todėl mus kamuoja sausas stiprus kosulys. Šiuo atveju turėtų padėti šalpusnio, raudonėlio, čiobrelių, aviečių arbatos, kvėpavimas kašto vandens garais. Skysčių paros norma – iki 2 litrų.

Bet kokiu atveju, vis dėlto, patarčiau, kad geriausia pasikonsultuoti su vaistininku – tikrai gausite geriausią patarimą. Jei virusinio bronchito eiga be komplikacijų, po kelių dienų, padidėjus gleivinės sekrecijai bei suskystėjus gleivėms, pereiname į drėgno kosulio fazę, kai pradedame atkosėti skreplius, organizmas kosuliu pradeda valyti bronchus nuo uždegiminio sekreto. Pradedame sveikti, kosėjame vis mažiau ir turėtų viskas turi baigtis labai gerai.

Deja, kartais be aiškios priežasties vėl pakyla temperatūra, pradedame atkosėti žalsvus nemalonaus kvapo skreplius, blogėja bendra savijauta. Tokiu atveju be jokių svarstymų – kuo greičiau pas šeimos gydytoją. Tokiu atveju turbūt prisidėjo bakterinė infekcija, būtinas gydymas antibiotikais.

Foto: Vida Press

Kitų susirgimų simptomas

Kosulys gali būti ir kitų susirgimų, jei ne pagrindiniu, tai vienu iš svarbiausių simptomų. Visi tikriausiai gerai žinome pagrindinius bronchinės astmos simptomus –dėl bronchų spazmo priepuoliais užeinantis dusulys, švokštimas, ženkliai pasunkintas iškvėpimas, bet kartu gali būti ir sausas kosulys.

Dar vienas labai dažnas susirgimas – gastroezofagealinio refliukso liga. Kalbant paprastai – tai dėl įgimto ar įgyto raumenų žiedo, kuris yra tarp stemplės ir skrandžio, nepakankamumo chemiškai agresyvus skrandžio turinys patenka atbulas į stemplę ar dar aukščiau, dėl ko juntamas rėmens ėdimas. Beje, moksliniai tyrimai parodė, jog refliuksas gali būti viena iš pagrindinių ne tik dažno sauso kosulio, bet ir bronchinės astmos priežasčių. Dėl refliukso atsiradusiam kosuliui būdinga, kad jį išprovokuoja gausus valgis, horizontali kūno padėtis (naktį). Aišku, pradžioje galima pabandyti vartoti rūgštingumą mažinančius vaistus, sureguliuoti mitybą, bet, jeigu nei rėmens ėdimas, nei kosulys nepranyksta, būtina kreiptis pas šeimos daktarą.

Kalbant apie plaučių uždegimą, galima paminėti daug įtakos darančių faktorių (imuninės sistemos nepakankamumas, gretutinės sunkios ligos, gripas, įvairios organizmo intoksikacijos ir t. t.), bet dažniausiai infekcija į plaučių audinį (alveoles) patenka iš bronchų gleivinės. Ligos eigą lemia, kokia apimtimi plaučiai paliečiami uždegimo. Kosulys tampa antraeiliu dalyku, nes svarbiausiais simptomais tampa silpnumas, ženkli organizmo intoksikacija, kvėpavimo nepakankamumas, pleuros įtraukimas į uždegimą, galimos įvairios komplikacijos ir t. t. Šiuo atveju neužteks šeimos gydytojo pagalbos, dažnai reikės dar ir terapeuto pagalbos ligoninėje.

Kalbant apie kosulį, reikėtų pabrėžti, kad kosulys gali būti ne tik tokios santykinai nepavojingos ligos kaip bronchitas simptomas, bet ir signalizuoti apie bronchų, plaučių vėžį, tuberkuliozę, Tais atvejais pastoviai atkosėjama rudom išskyrom, gali būti su šviežio kraujo priemaiša ar net grynu krauju. Tokiu atveju – tik specializuotas gydymas.

Aišku, ne visuomet, kai atsikosėjus pamatote kraujo lašelį, reikia panikuoti. Jei kraujuoja iš dantenų, skrepliuose gali būti šviežio kraujo, bet tai jau odontologinės problemos. Kai kada, kai labai stipriai kosėjama, gali plyšti bronchų gleivinės smulki kraujagyslė, atkosėsime kraujo, bet tai bus tik epizodinis kraujo pasirodymas. Kai pastoviai kartojasi ūmaus bronchito epizodai, ypač kai liga negydoma, kai pastoviai žmogus randasi kenksmingoje aplinkoje (dulkėmis ir cheminėmis medžiagomis užterštas oras, dažna temperatūros kaita, kas provokuoja peršalimus, tabako rūkymas ir pan.), bronchų gleivinė nespėja pilnai atsistatyti, prasideda randėjimo procesai, palaipsniui deformuojasi bronchų medis, šalia kosulio atsiranda ir dusulys.

Lėtinio bronchito atvejais būdingi sezoniniai (rudenį, pavasarį) ligos eigos paūmėjimai, kurie gali tęstis 2-3 mėnesius, po to ramybės pertrauka be kosulio, vėl paūmėjimai ir t. t. Beje, gerai žinoma, kad šalyse, kur išvystyta pramonė, sergamumas lėtiniu bronchitu yra labai didelis ir gali siekti net 10 proc. Pastebėta, kad net persirgus ir ūmiu bronchitu, kaip kada kosulys, nežiūrint geros savijautos, išlieka pakankamai ilgai, ir pacientai klausia, ar tai nėra lėtinis bronchitas. Tikrai nereikėtų jaudintis, nes kaip kada po buvusio uždegimo bronchų gleivinės nervinių galūnėlių padidintas jautrumas išlieka ilgai (kelias savaites ir daugiau), todėl net ir į silpnus dirgiklius (temperatūros, drėgmės kaita, dulkės it pan.) reaguojama kosuliu. Reikėtų žinoti, kad kosulys gali būti ir tada, kai nėra jokių kvėpavimo sistemos ligų – širdies nepakankamumo atvejais, vartojant kai kuriuos vaistus nuo padidinto kraujospūdžio. Bet apie tai jus turėtų įspėti šeimos gydytojas.

Norėčiau užakcentuoti, kad jokiu būdu patys nepradėkite gydytis antibiotikais, jei jų nepaskyrė gydytojas, kosėdami, stenkitės neužkrėsti kitų žmonių, nelakstykite ir nesportuokite lauke, kol yra pakilusi kūno temperatūra. Grynas oras yra svarbu, bet geriau išvėdinkite kambarį ir mėgaukitės grynu oro viduje!