„LOPL visame pasaulyje nustatoma vis dažniau. Šiuo metu statistika rodo, kad ši liga yra ketvirta pagal dažnumą. Prognozės dar liūdnesnės – skaičiuojama, kad po dvejų metų LOPL nusineš kas trečią gyvybę“, – sako gyd. G. Grigienė. Panašias tendencijas ji stebi ir konsultuodama, ir gydydama pacientus RVUL: daugėja tiek naujų pacientų, kuriems nustatoma LOPL, tiek sunkių, dūstančių, ne vienerius metus su liga kovojančių pacientų Ligoninės stacionare, rašoma pranešime spaudai.
Gydytoja pastebi, kad didžioji dauguma susirgusių galėjo išvengti šios klastingos ligos, jeigu būtų nerūkę ar laiku atsisakę šio žalingo įpročio. „Didžiajai daliai – aštuoniems iš dešimties – ligos atsiradimą sukėlė rūkymas, kiti du iš dešimties susirgo dėl kenksmingų darbo sąlygų, didėjančio oro užterštumo ar kitų aplinkybių. Tad dažniausiai pacientus į pulmonologo kabinetą atveda jų pačių pasirinktas gyvenimo būdas“, – apie ligos priežastis kalba gydytoja. Ji taip pat pastebi, jog pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija – svariai auga LOPL sergančių moterų skaičius.
„Anksčiau LOPL drąsiai galėjome vadinti vyrų liga, tačiau pastaruosius kelerius metus vertinant sergamumo dydžius matome, jog moterys sparčiai vejasi vyrus. Norėčiau pastebėti, jog būtent moterys yra jautresnės dūmų poveikiui, todėl rūkančioms moterims gresia didesnė rizika susirgti LOPL ar net plaučių vėžiu“, – teigia gydytoja.
Paklausta apie ligos simptomus, gyd. G. Grigienė sako, kad liga grėsminga, nes pirminiai jos simptomai dažnam pacientui nesiunčia rimto signalo kreiptis į gydytoją, o yra tiesiog „nurašomi“ kaip rūkymo pasekmė. Šią ligą „lydi“ lėtinis bronchitas, bronchų spazmai, lėtinis kvėpavimų takų uždegimas, dėl ko padidėja skreplių gamyba, kemšasi bronchai.
„Žmogus kosti, skrepliuoja, jaučia dusulį, tačiau jei tai nepablogina jo gyvenimo kokybės, numoja ranka. Didžioji dauguma pacientų į medikus ryžtasi kreiptis tik tada, kai vieną dieną tiesiog pajunta, jog įprastinė veikla – lipimas laiptais, greitesnis ėjimas, namų tvarkymas ar net apsirengimas – dėl dusulio tampa sunkiai įveikiama“, – sako gydytoja, pridurdama, kad daliai pacientų liga diagnozuojama jiems susirgus infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, nes tokiu atveju LOPL simptomai žymiai paaštrėja.
Vis dėlto, nepaisant negailestingos statistikos ir fakto, kad ligos išgydyti nepavyks, gydytoja turi ir gerą žinią – kovoti galima. LOPL yra gydoma įkvepiamais vaistais (inhaliatoriais), kurie ženkliai sumažina simptomus, atitolinta paūmėjimus, sumažina jų dažnį ir taip pagerina gyvenimo kokybę. LOPL gydymas yra kompensuojamas, o inhaliatorių rinka Lietuvoje yra didžiulė, todėl kiekvienam pacientui parenkamas pats tinkamiausias gydymas.
„Pirmiausia, neabejotinai, rekomenduoju pacientams mesti rūkyti. Taip pat labai svarbu didinti fizinį aktyvumą. Kartais pajuokaudama pacientams, kuriems diagnozuota ši liga, pasiūlau įsigyti šunį, kuris, nori nenori, priverstų išeiti pasivaikščioti. Fizinio krūvio didinimas, kvėpavimo raumenyno stiprinimas apsaugo nuo dusulio, pagerina fizinio krūvio toleranciją ir taip stabdo ligos progresavimą“, – sako gydytoja, pridurdama, kad šia liga sergantiems pacientams taip pat būtina pasiskiepyti nuo gripo.
Gydytoja sako, kad ligą, įvertinęs simptomus, gali įtarti ir šeimos gydytojas, bet diagnozę nustato gydytojas pulmonologas. „Yra nemažai kitų ligų, kurių simptomai primena LOPL, todėl konsultacijos metu surenkama anamnezė, atliekami plaučių funkciniai tyrimai, t. y., spirometrija, krūtinės ląstos rentgenograma ir kt.. Naujausia įranga Konsultacijų centre mums tai leidžia padaryti kokybiškai ir gretai, todėl atsakymą ir veiksmingą gydymą pacientas gauna neretai ir tą pačią dieną“, – priduria gyd. G. Grigienė.
Papildoma informacija
Lapkričio trečiąjį trečiadienį minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena (LOPL). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra pusė milijardo žmonių sergančių LOPL. Manoma, kad 2020 metais LOPL bus trečioji liga pagal mirtingumą. Nuo 1984 m. sergamumas LOPL Lietuvoje išaugo nuo 1,3 proc. iki 3,5 proc. Iš Europos Sąjungos narių šis rodiklis didesnis tik Suomijoje ir Belgijoje, kur sergančiųjų LOPL dalis sudaro atitinkamai 4 % ir 5 % gyventojų.
