Kiekvienas, jau siekiantis parkerio ir popieriaus lapo, turėtų luktelėti – spiralę gali analizuoti tik kompiuterio algoritmas ir ji piešiama ne pieštuku ant popieriaus, o pirštais ant lietimui jautraus ekrano.
„Mūsų tikslas – sukurti prieinamą ir automatizuotą elektroninę sistemą Parkinsono ligos diagnostikai ankstyvoje stadijoje, kuria galėtų lengvai naudotis bendrosios praktikos gydytojai ar slaugos personalas“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Poonamas Zhamas.
Šiam konkrečiam testui vis tiek gali reikėti profesionalios įrangos, tačiau yra keletas ne ką sudėtingesnių sveikatos testų, kuriuos galite atlikti namuose be jokių technologijų. Visi žemiau išvardinti testai pareikalaus ne daugiau minutės ir gali padėti nustatyti rimtus sveikatos sutrikimus, pradedant demensija ir baigiant užkimštomis arterijomis ar anemija. Tačiau nepamirškite, jeigu nesate įsitikinę dėl simptomų, visada pravartu pasitarti su savo gydytoju.
1. Apžiūrėkite savo delnus
Jeigu jaučiatės mieguistas, sunku kvėpuoti ar pastebėjote, kad krūtinėje sparčiai plaka širdis, vertėtų atidžiau pasižiūrėti į delnus. Raudoniesiems kraujo kūneliams, pernešantiems deguonį po visą kūną, reikalinga geležis. Jeigu dėl anemijos jūsų organizmas pagamina nepakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, jūsų oda tampa blyškesnė.
Puikus būdas pasitikrinti – apversti plaštakas ir ištiesti pirštus. Jeigu delno linijos yra išblyškusios, nepriklausomai nuo jūsų odos spalvos, tai gali reikšti, kad dėl mažo geležies kiekio sutrikusi kraujotaka.
Tai taip pat galima patikrinti pažvelgus į nagų plokšteles ir apatinio voko liniją palei akį. Jeigu jos blyškios, pats metas kreiptis į savo gydytoją ir atlikti kraujo tyrimą.
2. Pagalvės testas
Šis testas leis ne tik patikrinti arterijų sveikatą, bet ir suteiks puikią galimybę aukščiau pakelti pėdas.
Atsigulkite ant nugaros ir padėkite pėdas ant pagalvių tokiame aukštyje, kad jos būtų 45 laipsnių kampu. Likite tokioje pozoje vieną minutę ir atkreipkite dėmesį į savo kojų spalvą: jų oda tampa blyškesnė ar spalva nepasikeitė? Praėjus minutei pėdas nuleiskite kaip įmanoma greičiau į tokią padėtį, kad jos 90 laipsnių kampu kybotų nuo lovos krašto.
Jeigu pastebėjote, kad pakeltos kojos ypač išblyško, o paskui prireikė kelių akimirkų, kad jos atgautų spalvą, tai gali reikšti, kad užsikimšusios jūsų arterijos, kas medicinoje vadinama periferine arterijų liga. Ją sukelia riebalinė medžiaga, susiformuojanti ant arterijų sienelių, kuri susiaurina kraujui tenkantį kelią ir gali sukelti koronarinę širdies ligą ar galūnių išemiją.
3. Phaleno manevras
Riešo tunelio sindromas gali tapti kiekvieno biuro darbuotojo blogiausiu košmaru, tačiau gali palengvėti sužinojus, kad jį labai lengva diagnozuoti ir tai galima padaryti namuose.
Suglauskite riešų viršutines dalis ir pirštus nuleiskite žemyn – tai turi atrodyti tarsi atvirkštine kryptimi maldai sudėtos rankos. Alkūnės turi būti ištiestos. Išbūkite tokioje pozoje šešias sekundes.
Jeigu jaučiate dilgčiojimą, diegimą, deginimą ar kažką panašaus nykštyje, rodomajame piršte, didžiajame piršte ar bevardžiame piršte, labai tikėtina, kad susidūrėte su riešo tunelio sindromu ir vertėtų kurį laiką pamiršti spausdinimą klaviatūra.
4. Rankų drebėjimo testas
Drebėjimas gali būti sveikatos sutrikimų rodiklis, reiškiantis bet ką nuo per didelio kavos kiekio iki nerimo. Taip pat jis puikiai parodo hipertiroidizmą, jeigu jį lydi tokie simptomai kaip nuotaikų svyravimas, nuolatinis išsekimas ir svorio kritimas.
Ištieskite rankas priešais save, delnus nuleiskite žemyn, o ant plaštakų viršaus uždėkite popieriaus lapą. Jeigu skydliaukė per aktyvi, plaštakų drebulys plika akimi nebus matomas, tačiau popieriaus lapas gali padėti tai pastebėti.
5. Lango testas
Jeigu pastebėjote, kad žiūrėdami į ekraną prisimerkiate arba paskaitę jaučiate galvos skausmą, labai tikėtina, kad metas pasitikrinti akis. Jeigu jūsų regėjimas jums vis dar kelia abejonių, skirkite kelias akimirkas testui.
Atsistokite kitapus kambario nuo durų rėmo ir sutelkite visą dėmesį į durų linijas, vertikalias ir horizontalias. Uždenkite vieną akį ir žiūrėkite į duris 30 sekundžių, paskui padarykite tą patį kita akimi.
Jeigu jūsų regėjimas idealus, durys turi atrodyti tiksliai taip, kokios yra: tiesiais kraštais, be trūkstamų dalių, nieko banguoto ar užslėpto. Jeigu patiriate kažką panašaus, labai tikėtina, kad galite prarasti regėjimą dėl geltonosios dėmės degeneracijos – tai pagrindinė regos praradimo priežastis vyresnių nei septyniasdešimties metų žmonių tarpe.
6. Pritūpimų testas
Kaip teigia tyrėjai leidinyje „European Journal of Preventive Cardiology", jeigu šiame ilgaamžiškumo teste surinksite mažiau nei aštuonis taškus, labai tikėtina, kad per artimiausius šešerius metus jums teks atsisveikinti su šiuo pasauliu.
Šį testą, kuris taip pat matuoja raumenų jėgą ir pusiausvyrą, pradedate turėdami dešimt taškų. Sukryžiuokite kojas ir tūpkitės tol, kol atsisėsite ant grindų. Tada atsistokite. Jeigu reikia pasinaudoti rankomis, tuomet iš pirminių dešimties taškų atimkite vieną. Jeigu grindis paliečiate kokia kita kūno dalimi, atimkite dar vieną. Jeigu grindis liečia dvi jūsų kūno dalys, pavyzdžiui, šlaunis ir alkūnė, tada atimkite du taškus. Jeigu susvyruojate, atimkite dar tašką. Jeigu nugriūnate, atimkite dar vieną tašką.
Jeigu susvyravote ir grindis lietė šešios jūsų kūno dalys, dėl ko jums liko trys ar mažiau taškų, tikimybė mirti per artimiausius šešerius metus yra 6,5 karto didesnė.
7. Laikrodžio testas
Jeigu esate susirūpinę dėl demensijos, šį testą, kuris paplitęs ir klinikinėje praktikoje, labai lengva atlikti namuose. Ant popieriaus lapo nupieškite laikrodį, pažymėkite skaičius ir nupieškite rodykles taip, kad jos rodytų 3 valandas 40 minučių.
Jeigu nupiešiate uždarą apskritimą, vienas taškas. Jeigu visi skaičiai yra savo vietoje, gaunate dar vieną tašką. Jeigu surašėte visus dvylika skaičių, dar vienas taškas. Galiausiai, jeigu laikrodžio rodyklės rodo laiką teisingai, jums dar taškas.
Jeigu surinkote tris ar mažiau taškų, turėtumėte susitikti su savo šeimos gydytoju ir pasitikrinti, ar nesusidūrėte su demensija.
