Cukriniu diabetu sergančio Edvino teigimu, gydymas nepalyginamai pasikeitė, tačiau kiekvienas pacientas turi išlikti budrus, nes ši liga yra pavojingesnė, nei atrodo, rašoma pranešime spaudai.
Higienos Sveikatos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užfiksuota per 107 tūkst. cukrinio diabeto atvejų, iš kurių beveik 102 tūkst. sudarė antro tipo cukrinis diabetas. Pirmojo tipo diabetu dažniausiai serga iki 10 proc. visų šios ligos pacientų, kuriems diabetą dažniausiai nulemia imuniniai procesai, sukeliantys insulino trūkumą.
Insulinas yra pirmasis medikamentas, skirtas cukrinio diabeto gydymui ir naudojamas jau beveik 100 metų. Moksliniai tyrimai, susiję su šiuo gydymu, yra įvertinti net 4 Nobelio premijomis, tačiau jis siejamas su daugkartinėmis injekcijomis, sudėtingu ir daug žinių reikalaujančiu dozavimu, todėl neretai tai tampa kliūtimi tiek pacientams, tiek gydytojams, siekiant geros diabeto kontrolės.
Šiandieninės technologijos jau padarė tokią pažangą diabeto gydyme, kad insuliną dozuoja prietaisai, suleisdami jį tada, kada reikia ir kiek jo reikia. Ateityje prognozuojama, kad insulinas bus vartojamas kaip įprastos geriamos tabletės. Jau yra žinomos technologijos, kaip jį apsaugoti nuo suvirškinimo skrandyje, todėl pacientai galės pamiršti švirkštus, adatas ir kitus nepatogius gydymo būdus.
Pacientas: anksčiau neturėjome nieko
Beveik 40 metų pirmo tipo cukriniu diabetu sergantis Edvinas Geriksas sako, kad yra dar kur lygiuotis Lietuvai dėl inovacijų prieinamumo, tačiau tai, ką cukriniu diabetu sergantys pacientai gali turėti dabar – įskaitant gydymą ir ligos priežiūros priemones – nesulyginama su tuo, kas buvo prieš keletą dešimtmečių.
„Anksčiau mes praktiškai neturėjome nieko – nebuvo savikontrolės priemonių, insuliną leisdavomės vieną kartą per dieną, kas yra nesuderinama su žmogaus organizmu. Reikėdavo kasdien eiti į gydymo įstaigą, pasitikrinti cukraus lygį kraujyje, tačiau niekas to nedarydavo taip dažnai“, – prisimena Edvinas.
Jo teigimu, didžiulis perversmas įvyko, kai Lietuva tapo nepriklausoma – atsirado suvokimas, kad insuliną reikia susileisti su kiekvienu maistu, pasikeitė gydymo priemonės.
„Iki tol insulinai buvo maišomi, trūko tvarkos, neturėdavome vienkartinių švirkštų, tik neinsulininius – adatas reikėdavo virinti. Kai 1990 metais nuvykau į Ameriką, cukriniu diabetu sergančių paauglių stovyklą – žmonės buvo šokiruoti, pamatę mūsų naudojamus švirkštus“, – prisimena E. Geriksas.
Šiandien Lietuvos pacientai gali gauti praktiškai tokias pačias gydymo priemones kaip kitų Europos šalių pacientai – visus insulinus, kurie naudojami ir visame pasaulyje. Tačiau problema išlieka priemonių ir moderniausio gydymo ir savikontrolės priemonių kompensavimas.
„Džiaugiuosi, kad man kompensuojamas inovatyviausias gydymas ir skiriamas insulinas žymiai palengvina mano gyvenimą – aš jaučiuosi daug saugiau ir laisviau. Deja, bet ne visi norintys šiandien gali gauti tokį gydymą. Lietuvoje labiausiai trūksta, kad naujausi gydymo metodai būtų prieinami visiems pacientams”, – sako Edvinas.
Sergant cukriniu diabetu, svarbiausia pačiam pacientui išlikti budriam – tikrintis cukraus kiekį kraujyje, skaičiuoti, ką valgyti, kiek insulino susileisti. Jeigu cukraus lygis kraujyje aukštas, ryškių simptomų galima nepajusti, tačiau esant žemam cukraus kiekiui kraujyje – savijauta gali iš karto pablogėti.
„Man pačiam yra ne kartą buvę, kad laiku nepasitikrinau cukraus lygio ir turėjau didelių problemų. Kai cukraus kiekis nukrenta, pradedi prakaituoti, nesiorientuoji aplinkoje, negali nieko daryti – raibuliuoja akys, atrodai lyg išgėręs. Tokia savijauta yra ir mane privedusi iki sąmonės netekimo, kuomet atgaivinti padėjo tik gliukozės lašinimas į veną“, – sako E. Geriksas.
Amerikoje yra taikoma tokia praktika, kad cukriniu diabetu sergantis žmogus negali vairuoti, nepasitikrinęs cukraus kiekio kraujyje. Edvinas sako girdėjęs ne vieną istoriją, kai dėl sumažėjusio cukraus kiekio žmonės sukelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkai, nes tokia savijauta yra sukėlusi ne vieną auto avariją.
Edvino teigimu, šiandien svarbiausia, kad visiems pacientams būtų vienodos galimybės gauti inovatyviausią gydymą, naujausias savikontrolės priemones ir pakankamą kiekį vienkartinių adatų insulinui. Visa kita, kaip jis teigia, priklausys tik nuo paties paciento įsitraukimo ir noro pasirūpinti savo sveikata.
Sieks pakeisti pasenusį požiūrį į gydymą
Šiandien didžiausia inovacija, ateinanti į antro tipo diabeto gydymą, yra individualus požiūris į pacientą ir siekis sumažinti mirtingumą, o ne tik glikemijos rodmenį. Toks sprendimas buvo priimtas šių metų rudenį paskelbtame Amerikos ir Europos diabetologijos srities specialistų.
Pasak Kauno klinikų gydytojos endokrinologės prof. Džildos Veličkienės, dabartinis požiūris, kad diabetu sergančių pacientų vienintelis gydymo tikslas – mažesnis nei 7 proc. glikozilinto hemaglobino kiekis kraujyje – jau yra pasenęs.
„Reikia gydyti ne ligą bendrąja prasme, bet pacientą, atsižvelgiant į jo ypatumus – amžių, svorį, judėjimo galimybes, širdies kraujagyslių, inkstų ir kitas gretutines ligas. Viena gydymo schema nėra tinkama visiems sergantiems antro tipo diabetu“, – tikina profesorė.
Gydytojos teigimu, pirmą kartą yra išskirtos sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu pacientų grupės, kuriems galima sumažinti mirties nuo širdies kraujagyslių ligų, nemirtino miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ar inkstų ligų pablogėjimo riziką tik dėl to, kad jų cukrinio diabeto gydymui buvo skiriami tam tikri antidiabetiniai vaistai.
„Individualizuotas gydymas taip pat reiškia, kad medikamentus turime parinkti individualiai pagal efektyvumą tiek mažinant širdies kraujagyslių ir inkstų ligų riziką, tiek poveikį glikemijai, tiek saugumo įrodymus. Nes net tos pačios klasės medikamentai kartais tarpusavyje skiriasi turimais įrodymais konkrečioms pacientų grupėms“, – sako Dž. Veličkienė.
Siekiant pritaikyti tarptautines ekspertų susitarimo rekomendacijas Lietuvoje, yra reikalingas dabar egzistuojančio cukrinio diabeto gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo atnaujinimas.
Dž. Veličkienė tikina, kad diskusija tarp specialistų ir valdžios atstovų vyksta, todėl tikimasi, kad greitai ir Lietuvos pacientų gydymui bus pritaikytos naujovės.
Inovacijos keičia pacientų kasdienybę
Naujovės prisideda ir prie pirmo tipo cukrinio diabeto gydymo. Medikės teigimu, didžiulės inovacijos ateina gliukozės kiekio matavimo prietaisų srityje, insulino pompų ir dirbtinės kasos technologijose.
„Šiandien inovacijos didelę naudą duoda ne tik cukrinio diabeto gydymui, bet ir tiesiogiai veikia pacientų kasdienybę, gyvenimo kokybę. Siekiant pagerinti mūsų šalies sergančiųjų gyvenimo kokybę, reikėtų atsižvelgti į tai, kaip inovacijos gali prie to prisidėti ir apsvarstyti, ko trūksta, kad Lietuvoje visos priemonės būtų lengviau prieinamos. Svarbiausia, kad kartu su mokslo pažanga ateina ir naujos galimybės, reikalingos šia liga sergantiems pacientams“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
Dabartinės technologijos leidžia nuolatos stebėti gliukozės kiekį kraujyje, išvengiant daugkartinių gliukozės matavimų iš piršto. Technologijų pagalba gliukozės kiekio rezultatus galima automatiškai registruoti ir belaidžiu ryšiu perkelti į savo ar artimųjų telefoną, kompiuterį arba gydytojams skirtą portalą.
Galėdami kontroliuoti glikemiją, jausdamiesi saugiai dėl savo arba sergančių vaikų būklės, išvengdami hipoglikemijos – mažo gliukozės kiekio kraujyje, pacientai lengviau gyvena su šia liga.
„Naujausios insulino pompos suteikia galimybę ne tik labai tiksliai dozuoti mažus insulino kiekius, bet ir sustabdyti insulino išskyrimą į organizmą, jei gliukozės kiekis kraujyje mažėja. Sistemos, primenančios dirbtinę kasą, geba pačios parinkti reikiamą insulino kiekį, atsižvelgiant į gliukozės kiekį konkrečiu momentu“, – pasakoja gydytoja Dž. Veličkienė.
Be insulinų antrojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams jau keletą metų yra skiriamas injekcinis gydymas nauja medikamentų grupe – GLP-1 receptorių agonistai – kurią reikia švirkšti kaip insuliną, norint pasiekti efektyvių rezultatų.
Tačiau pacientams jau yra pristatytas ir pirmasis tabletinis šios medikamentų grupės preparatas, kuris nesuvirškinamas skrandyje ir efektyvumu prilygsta injekciniam gydymui. Šiems pacientams gerėja diabeto kontrolė, mažėja kūno masė bei mažėja širdies ir kraujagyslių lygų komplikacijų rizika.
Diabeto gydymui dažnai reikia kelių medikamentų, todėl jų vartojimas apsunkina gydymą. Šiuolaikinių technologijų pagalba pavyko pasiekti, kad du skirtingi injekuojami medikamentai būtų viename švirkšte ir veiktų kaip du atskiri vaistai. Jau šiandien pasaulyje naudojamas toks gydymas, tačiau Lietuvoje šios inovacijos dar neturime.
Nors diabetas kol kas yra neišgydoma liga, tačiau mokslo pagalba yra ieškoma įvairių būdų, kurie ateityje leis ne tik išvengti diabeto, bet ir jį išgydyti. Viena iš krypčių, leisiančiu tai padaryti – kamieninių ląstelių naudojimas. Jei to mokslui pavyks tai pasiekti – didelė dalis pacientų ir jų artimųjų galės džiaugtis gyvenimu be diabeto.
