Kokia onkologinių ligų diagnostika ir gydymo situacija Lietuvoje DELFI TV pasakojo Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus Gydytoja chirurgė dr. Daiva Gudavičienė ir Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė.
Svarbiausia neignoruoti simptomų
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje vėžiu serga apie 100 tūkstančių žmonių. Dažniausia onkologinė liga, kaip ir Europoje, tarp moterų krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys. Daugiausiai onkologinių pacientų gyvybių pasiglemžia plaučių vėžys. Pasak radiologės R. Briedienės, onkologinių pacientų vis daugėja, tačiau diagnostika taip pat plečia savo galimybes.
„Turime daugiau galimybių pritaikyti įvairius diagnostikos metodus, galbūt dėl to vėžį nustatome dažniau, statistiškai daugėja sergančių, bet mirtingumas išlieka toks pat. Tačiau yra ir įvairių naujovių, pavyzdžiui, pastaraisiais metais, prostatos vėžys yra vienas dažniausių vyrų susirgimų, todėl toks metodas kaip magnetinis rezonansas pradeda naudoti vis dažniau. Kitose šalyse net kalbama, kad magnetinis rezonansas turėtų būti atliekamas prieš biopsiją tam, kad tiksliau būtų nustatyta, iš kurios vietos paimti biopsiją. Tai yra pakankamai nauja, tačiau nežinia, kiek tas tyrimo metodas yra prieinamas visiems“, – pasakojo R. Briedienė.
Pasak D. Gudavičienės, 1 iš 10 moterų per savo gyenimą suserga krūties vėžiu. Juo serga ne tik moterys, bet ir vyrai, tačiau dauguma žmonių to nežino. Lietuvoje per metus krūties vėžiu suserga iki 15 vyrų.
„Moterų krūties vėžys susijęs su moteriškas lytiniais hormonais ir kiekviena moteris tą ekspoziciją turi. Kuo trumpesnė ekspozicija lytiniams hormonams, tuo vėžio rizika būna mažesnė. Kuo vėliau mėnesinės prasideda, kuo anksčiau jos baigiasi, kuo daugiau ciklų iškrenta dėl moters nėštumo, tuo jos rizika susirgti krūties vėžiu turėtų būti mažesnė. Bet vis dėlto, rizika išlieka“, – sakė D. Gudavičienė.
Moterys, kurių šeimoje jau buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, turėtų pradėti tikrintis 10-15 metų anksčiau nei yra susirgęs jauniausias šeimos narys. Taip pat patariama atidžiau stebėti savo kūną, simptomus ir nebijoti eiti pas gydytojus.
„Tas moteris, kurių šeimoje jau buvo tokių susirgimų, truputį kitaip tiriame, aktyviau stebime, be to, jos turi gauti informacijos apie galimus profilaktinius veiksmus. Jei žmogus kažką jaučia, ar yra apčiuopęs kažkokį guzelį, iš spenelio yra kažkokios neaiškios išskyros, reikia eiti pasitikrinti. Žinoma, čia natūrali reakcija, noras saugoti save nuo neigiamos informacijos, todėl kartais požymius ignoruojame ir bijome eiti tikrintis“, – patarė D. Gudavičienė.
Skirtingoms moterims – skirtingi tyrimai
Kokie tyrimai bus paskirti atlikti, priklauso nuo moters amžiaus, riebalinio audinio ir rizikos. Pavyzdžiui, padidėjusios rizikos jaunoms moterims siūlomas ultragarsinis tyrimas. Jų krūtyse būna daug liaukinio audinio, todėl ultragarsiniu tyrimu geriausiai galima apžiūrėti krūties vidų ir padaroma mažiausia žala.
„Dažnai daroma mamografija yra tyrimas, paremtas rentgeno spinduliais, todėl tai nėra naudinga mūsų kūnui. Moterims, kurioms jau yra nustatyta geno mutacija, reikėtų genetiko konsultacijos. Jei šeimoje jau yra buvę krūties vėžio atvejų, taip pat verta kreiptis pas gydytoją genetiką. Jis surenka duomenis, kiek šeimoje yra sirgę žmonių, kokiomis ligomis ir nusprendžia, ar reikalingi genetiniai tyrimai. Juos atlikus tampa aišku, ar yra mutacijos. Jei yra, moteriai, net nuo 25 metų, rekomenduojamas magnetinis rezonansas. Jis turbūt tiksliausiai iš mūsų visų turimų tyrimų parodo agresyvų krūties vėžį, nuo kurio moterys dažniausiai miršta“, – sakė R. Briedienė.
Lietuvės vis dar nepakankamai tikrinasi
Pasak R. Briedienės, lietuvių profilaktinis pasitikrinimas nėra pakankamas, nes profilaktiškai tikrinasi tik iki 40 proc. moterų. Dėl to pačios ankstyviausios, nulinės stadijos krūties vėžio nustatoma nors ir nemažai, tačiau ne tiek daug, kiek norėtųsi.
„Viena iš puikių galimybių yra profilaktinė vėžio krūties patikra, moterims, kurioms nuo 50 iki 70 metų. Nėra didelių problemų išsitirti, nes nėra didelių eilių. Kas dvejus metus moterims, kurios nejaučia simptomų, yra atliekama mamografija. Šis tyrimas orientuotas į grupę, kurioje yra daugiausiai susirgimų, o tyrimas pakenktų mažiausiai ir būtų labiausiai informatyvus. Tačiau jis netinka moterims nuo 30 iki 35 metų, nes tyrimo metu esanti apšvita gali pati pakenkti. 0, 1 ir 2 stadijos nustatoma apie 70 procentų. Penkių metų išgyvenamumas, kai sergi 0 ir 1 stadija, yra 100 procentų, vadinasi, tai nedaro įtakos. Vėliau, kuo aukštesnė stadija, tuo išgyvenamumas mažesnis“, – aiškino D. Gudavičienė.
Mokslininkės išskiria keturias pagrindines priežastis, dėl ko moterys neina tikrintis profilaktiškai – tai nepatogi kvietimų pasitikrinti sistema, sąmoningumo stoka bei baimė, kad tyrimas joms nepriklauso ar reikės ilgai laukti eilėje.
„Lietuvoje neturime centralizuotos kvietimų sistemos. Kai moteris nueina pasitikrinti pagal profilaktinę programą, tai nėra labai patogu. Dažniausiai moteris turi atvykti pas šeimos gydytoją pasitikrinti dėl kažkokios problemos – padidėjusio kraujospūdžio, kosulio ir panašiai. Tada, jei šeimos gydytojas nepamiršta, jei turi laiko, duoda siuntimą profilaktinei mamografijai. Jei moteris neatvyksta pas gydytoją, kvietimo negauna, informacijos irgi gali neturėti. Antra, sąmoningumo stoka. Didžioji dalis žmonių galvoja, kad būtent jį visos ligos aplenks“, – kalbėjo R. Briedienė.
D. Gudavičienė prideda, jog net jei moteris nepatenka į profilaktinio pasitikrinimo rėmus, tikrintis vis tiek ne tik gali, bet ir turi. Tokiu atveju reikia nueiti pas gydytoją ir paprašyti tyrimų, o gydytojas specialistas nuspręs, ar mamograma yra reikalinga.
