Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas M. Strioga sako, kad, paprastai tariant, organizmą užpuolus įvairiems mikrobams, dažniausiai imuninei sistemai nesunku juos atpažinti kaip priešą ir neretai pavyksta juos sunaikinti ar bent suvaldyti jų veiklą. O štai su vėžio ląstelėmis gali būti sunkiau – nors tai yra agresyvios, vis dėlto jos yra savos ląstelės. Vėžio ląstelės geba gudriai apsigaubti šia „savumo“ skraiste, taip maskuodamos savo piktus kėslus ir išvengdamos imuninės sistemos apsauginio poveikio.

„Žmonės klausia, kas su ta mano imunine sistema yra negerai, kad ji leido įsisiautėti vėžiui? Dažniausiai su ja yra viskas gerai ir tai, kad vėžys įsitvirtina organizme yra ne imuninės sistemos veiklos sutrikimai, o vėžio „gudrumas“.

Mutavusios ląstelės
Foto: Shutterstock

Vėžys – tai naujas susidaręs mutavusių ląstelių darinys, kuris savivaliauja organizme, nepaklusdamas jo įstatymams. Vėžys, panaudodamas įvairius klastingus būdus gali pergudrauti net ir pačią stipriausią, geriausiai treniruotą, imuninę sistemą bei sutrikdyti jos normalią veiklą“, – Nacionalinės krūties ligų asociacijos surengtoje konferencijoje „Ir gyvenimas tęsiasi“, skirtoje Pasaulinei metastazavusio krūties vėžio dienai paminėti, pasakojo dr. M. Strioga.

Gydytojas pasakojo, kad žmonės dažnai klausia, kaip jie gali „stiprinti imunitetą“, kad jis įveiktų vėžį. Ir čia imunologas yra kategoriškas – esant onkologinei patologijai, kryptingą imuninės sistemos veiklos reguliavimą reikia patikėti tik gydytojams specialistams.

Chemoterapija, spindulinė terapija, biologinė terapija, be joms būdingo specifinio veikimo, pasižymi ir priešvėžinį imuninį atsaką moduliuojančiu poveikiu, nors visuomenėje plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad šie gydymo būdai negailestingai „žudo“ priešvėžinį imunitetą.

Be to, pastaruoju metu vėžio gydymo arsenalą papildė imunoterapija, kurios tikslas yra atkurti imuninės sistemos vietas, kurias vėžys sugebėjo suvilioti, pergudrauti ar nuslopinti. Taikant imunoterapiją, turime žinoti, ką, kada, kodėl ir kaip reikia sureguliuoti imuninėje sistemoje, kad sugrąžinti jos gebėjimą kontroliuoti vėžio veiklą.

O štai savigyda, sako dr. M. Strioga, užsiimti nereikėtų.

„Kad ir ką jums siūlytų imuninės sistemos stiprinimui, nėra nieko ypatingo. Nėra jokių papildų ir priemonių, kurie turėtų selektyvų ir specifinį poveikį imuninei sistemai. Maža to, jei sieksite „stipraus priešvėžinio imuninio atsako“, bet nežinosite, kokia tiksliai imuniteto grandis yra sutrikdyta, yra tikimybė, kad nepataikysite ir sau tik labiau pakenksite“, – tikina onkoimunologas.

Vis dėlto, dr. M. Strioga sako, kad yra keturios priemonės, kaip patys galime padėti imuninei sistemai apsaugoti organizmą nuo vėžio bei kitų organizmo priešų.

Antikūnų ir antigenų sąveika

1. Pilnavertė, subalansuota mityba

„Ką bekalbėtų visokie savamoksliai „mitybos specialistai“, vegetarai ar veganai, žmogus yra visaėdis gyvūnas. Jam reikia ir mėsos, ir daržovių, ir vaisių, – tvirtina dr. M. Strioga.

– Mes galime ir žirafą priversti valgyti kiaulieną arba liūtui duoti tik bananų. Jei palaikysime juos alkanus, ko gero, valgys. Bet liūto ir jo palikuonių taip nepaversime žolėdžiais. Žmogus yra visaėdis gyvūnas. Kalbant apie mėsą, dominuoti mityboje turėtų balta mėsa – paukštiena, triušiena, ir ypač žuvis. Raudoną mėsą reikia riboti, tačiau visiškai jos atsisakyti nepatariama. Svarbu, kad bent pusę mitybos raciono sudarytų įvairiaspalvės daržovės.

„Ir tai ne dėl jų grožio, bet dėl to, kad jose yra įvairiausių skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios reikalingos darniai viso organizmo, taip pat ir imuninės sistemos, veiklai – sako dr. M. Strioga.

– Stenkitės riboti saldumynus, jais nepiktnaudžiauti. Stenkitės riboti labai aštrių, smarkiai keptų, rūkytų patiekalų vartojimą. Nepamirškite riešutų, grūdinių kultūrų.“

2. Pakankamas fizinis aktyvumas

„Nebūtina dalyvauti olimpinėse žaidynėse, užtenka paprasto vaikščiojimo, kapstymosi sode, važinėjimo dviračiu, plaukiojimo, – pataria onkoimunologas.

– Imunitetas nuolat kovoja su lėtinėmis virusinėmis infekcijomis. Pavyzdžiui, įvairių žmogaus Herpes šeimos virusų (veido ir genitalijų pūslelinės, juostinės pūslelinės, Epštein-Barr ir kt.) lėtinės infekcijos yra nekenksmingos žmogui vien dėl to, kad imuninė sistema juos nuolat kontroliuoja (žmonėms su įgimtu ar įgytu imuninės sistemos nepakankamumu, šie virusai gali sukelti daug sunkių, net ir mirtinų, sveikatos sutrikimų).

Tačiau imuninė sistema sunaudoja didžiulius resursus, kad minėtus virusus „laikytų už pavadėlio“. Bėgant metams, imuninėje sistemoje palaipsniui kaupiasi komponentai veteranai, skirti kovai su šiomis lėtinėmis virusinėmis infekcijomis.

Tarkime, 80-mečių organizme, jie gali sudaryti net 25-30 proc. specifinio ląstelinio imuninio atsako. Imuninė sistema nėra beribė, jai organizme yra skirtas tam tikras „plotas“. Tai reiškia, kad kaupiantis minėtiems veteranams, jie užima didelę dalį imuninės sistemos valdų, taip nepalikdami vietos kitiems imuninės sistemos nariams, kurie turėtų kovoti su įvairiomis naujomis grėsmėmis, tokiomis kaip atsiradusios vėžio ląstelėmis ar anksčiau neaplankiusios infekcijos.“

Dr. M. Strioga sako, nustatyta, jog tik 30 minučių fizinio aktyvumo (bėgimo, intensyvaus ėjimo ir kt.) per dieną, prisideda prie to, kad sumažintų pernelyg gausų minėtų imuninės sistemos veteranų kiekį.

„Fizinio aktyvumo metu šie imuninės sistemos limfocitai veteranai santykinai gausiau mobilizuojami į kraują, o tuo pat metu antinksčiai išskiria adrenaliną, susidaro aktyvios deguonies formos ir jie pažeidžia tuos limfocitus. Po fizinio aktyvumo jie patenka į audinius ir dalis jų ten žūsta, nes yra pažeisti gerojo streso, – aiškino NVI mokslininkas.

Judėjimas
Foto: Shutterstock

– Tai reiškia, kad fizinis aktyvumas tarsi apvalo imuninę sistemą – sumažina tų senų limfocitų veteranų, kurių yra per daug, ir leidžia jų vietą užimti naujiems bei aktyviems imuniteto kariams, kurie gali kovoti su įvairiais priešais, taip pat ir vėžiu.“

3. Lėtinio streso valdymas

Dr. M. Strioga sako, kad ūmus stresas imuninei sistemai dažniausiai nėra žalingas, priešingai – jis net mobilizuoja imuninę sistemą. Tačiau lėtinis – tikras žudikas.

„Jei, pavyzdžiui, ėjote gatve ir kas nors išgąsdino, tai nieko blogo – kūnas tuoj reaguoja į tokį stresą ir mobilizuoja imuninę sistemą. Taip organizmas sutvertas – jei yra kažkoks pavojus, kūnas laukia, kas čia dabar bus toliau – galbūt su kažkuo reikės kovoti, – pasakoja onkoimunologas.

– Tačiau lėtinio streso metu antinksčių žievė išskiria hormoną kortizolį, kuris yra viena stipriausių natūralių imunitetą slopinančių medžiagų. Lėtinis stresas sukelia imuninio atsako silpnėjimą. Jei nuolat esi piktas, suirzęs, pavydi kitiems – tai sukelia lėtinį stresą ir tikrai daro neigiamą įtaką imuninei sistemai.“

4. Žalingų įpročių atsisakymas

Mokslininkas sako, kad imuninei sistemai labiausiai kenkia rūkymas, nes jis ląstelėse (tarkime, kvėpavimo takų, kraujagyslių) sukelia pažaidas, su kuriomis imuninė sistema turi kovoti. Šiam tikslui vėl papildomai naudojami imuninės sistemos ištekliai, kurie, kaip minėta, nėra beribiai ir taip tarsi pavagiamas imuninės sistemos dėmesys kitoms problemoms, tokioms kaip vėžys. Be to, tabako dūmuose esančios medžiagos turi neigiamą įtaką ir pačioms imuninės sistemos ląstelėms, jų funkciniam pajėgumui.

Žinoma, taip pat kenkia pernelyg didelis alkoholio vartojimas.

„Išgirdę šiuos elementarius, bet veiksmingus darnios imuninės sistemos veiklos užtikrinimo būdus, žmonės dažniausiai nusivilia – na, ir patarė specialistas. Šiuos dalykus jie ir patys puikiai žino. Taigi, tas žinias tereikia pritaikyti praktikoje, nes tai yra vieninteliai dalykai, neleidžiant pinigų ir nevartojant įvairiausių papildų, kurie gali padėti,“ – sako onkoimunologas.

Ragina pinigus leisti kitiems dalykams

Mokslininkas sako, kad tam tikrus maisto papildus ir vitaminus vartoti tikslinga nebent nuo lapkričio iki gegužės, nes tuo metu gali trūkti kurių nors vitaminų, mikroelementų ar kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

„Tačiau netikėkite užrašais „vitaminai imuninei sistemai“. Nėra tokios medžiagos, kuri būtų skirta išskirtinai imunitetui. Tiesiog yra medžiagos, kurių reikia visoms organizmo ląstelėms, taip pat ir imuninei sistemai. Juk ji nėra kažkoks atskiras darinys organizme su išskirtiniais poreikiais, – teigia dr. M. Strioga.

– Žinoma, yra maisto papildų, kurie labiau skirti konkrečioms organų sistemoms. Pavyzdžiui, papildai, turintys konkrečių fosfolipidų, kurie yra labiau būdingi nervų sistemos ląstelėms, gali pagerinti nervų sistemos veiklą, jei yra tų fosfolipidų trūkumas ar išaugęs poreikis.

Panaši situacija yra su papildais, kurie skirti pažeistos kremzlės ar kepenų funkcijos atkūrimui.

Imuninei sistemai teigiamą poveikį gali turėti ežiuolės preparatai, bet laukiamo stebuklo jie tikrai nepadarys. Pavyzdžiui, kelių dešimčių nepriklausomų didelės imties klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad sergant virusinėmis peršalimo ligomis, ežiuolės preparatų vartojimas ligos eigai darė mažą įtaką ar jos visai neturėjo. Yra duomenų, kad ilgalaikis sezoninis ežiuolės preparatų vartojimas gali sumažinti riziką susirgti peršalimo ligomis, tačiau tai nebūtinai susiję su ežiuolės preparatų imunostimuliuojančiu poveikiu, nes yra duomenų, kad jie pasižymi tiesioginiu priešvirusiniu poveikiu.

Kartais pacientai sako: aš geriu tris skirtingus papildus, kurių kiekvienas du kartus sumažina vėžio riziką (taip teigiama jų instrukcijoje), vadinasi, rizika sumažėjo net šešis kartus? Deja, taip nėra. Be to, vartojant įvairius papildus, reikėtų pagalvoti ir apie jų tarpusavio suderinamumą bei galimą sąveiką su vaistais, vartojamais kitų ligų gydymui.

Geriau pilnavertiškai maitinkitės, nueikite į jogą, psichologo konsultaciją, nepatingėkite pasportuoti. Tai bus didesnis indėlis į jūsų imuninę sistemą ir gerą būklę negu prisiryti papildų.

Maisto papildus reikėtų vartoti tada, kai yra požymių, kad konkrečių medžiagų trūksta organizme. Priešingu atveju, neracionalaus ir besaikis maisto papildų vartojimo rezultatas bus tik toks, kad turėsite brangų šlapimą“.