Pasak jos, su liga tikrai galima auginti vaikus, o jos pačios atveju - ir susilaukti anūkų, dirbti, džiaugtis kasdienybe.
Žinia, kurią norėjo perteikti A. Bružienė, kad krūties vėžio diagnozė - ne gyvenimo pabaiga, tačiau moterys būtinai turėtų prevenciškai tikrintis, o susirgusios gauti moderniausią gydymą.
„Svarbus ir visuomenės požiūris į susirgusią moterį. Pasveikus taip pat norisi laimingai gyventi, būti gražiai, ir tai šiais laikais pasiekiama“, - moteris drąsino A. Bružienė.
„Vaistai ateina ir ateina labai sparčiai“, - pacienčių atstovei antrino Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė.
„NVI - vienintelė specializuota onkologinė įstaiga Lietuvoje, turime ir vėžio registrą. Kaip rodo naujausi pasauliniai duomenys, 2018 metais buvo diagnozuota 2 mln. krūties vėžio atvejų, apie 600 tūkst. moterų per metus miršta, deja, dažniausiai dėl metastazavusio, išplitusio vėžio“, - sakė prof. S. Jarmalaitė.
Lietuvos statistika nėra smagi. Šiais metais nustatyta 1700 naujų krūties vėžio atvejų. Ši liga - dažniausia tarp moterims diagnozuojamų piktybinių susirgimų.
„Daugiau atvejų diagnozuojame dėl pagerėjusios diagnostikos, dėl to, kad daugiau moterų dalyvauja ankstyvos diagnostikos programose. Mes džiaugiamės, kad per kelerius metus prevenciškai pasitikrinančių moterų procentas padidėjo nuo 20 iki 40 proc. Jei po kelerių metų sveikata besirūpinančių moterų dalis padidės dar 20 proc., bus visai neblogai“, - sakė NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui.
Metastazavęs krūties vėžys prof. S. Jarmalaitei - sudėtinga tema. „Prieš kelerius metus, išskyrus agresyviausią chemoterapiją, priemonių jam gydyti nebuvo. Bet šiandien mokslininkai apie išplitusį krūties vėžį kalba kaip apie daugialypę ligą, skirstytiną į 5-6 tipus. Subtipų įvairovė - plati. Man geriausiai pažįstami genetiškai paveldimi navikai, kurie gydomi taikinių terapija. Tam tikri metastazavusio krūties vėžio tipai, vadinamieji karšti navikai, gydomi imunotaikinine terapija“, - vardijo mokslininkė.
Ypač aktyvių navikų gydymą tobulinę mokslininkai už CDK inhibitorius buvo apdovanoti Nobelio premija. Kaip pasakojo prof. S. Jarmalaitė, jiems kilo idėja blokuoti ypač greitą vėžinių ląstelių dalijimąsi specialiu būdu, kuris padeda pasiekti didesnio išgyvenamumo.
ELTA primena, kad kompensuoti CDK4/6 inhibitorius Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas (NICE) rekomendavo moterims, sergančioms lokaliai progresavusiu arba metastazavusiu krūties vėžiu, kuriame yra hormonų receptorių (HR), o HER2 rodmuo neigiamas. Šio tipo vėžys diagnozuojamas apie 60 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu.
Kalbėdama apie moderniausio gydymo prieinamumą Lietuvoje, NVI direktoriaus pavaduotoja sakė, kad mes nedaug, bet atsiliekame pagal galimybes moterims taikyti pažangiausią gydymą.
„Finansinė našta nėra tokia didelė, kaip atrodo. Netiesa, kad taikinių terapija yra brangi. Mes taupome, o ne švaistome lėšas gydymą paskirdami kiekvienai pacientei individualiai“, - pabrėžė prof. S. Jarmalaitė, vildamasi, kad moderniausias gydymas bus prieinamas ir Lietuvoje.
Pasak NVI direktoriaus pavaduotojos, metastazavusios krūties vėžio gydymui tobulinti reikia ilgų tyrimų, bendrų mokslininkų, medikų, pacientų pastangų. Prof. S. Jarmalaitė dėkojo moterims, kurios dalyvauja moksliniuose tyrimuose, donuoja savo kraujo ir taip prisideda prie veiksmingesnių gydymo priemonių paieškos.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Odeta Vitkūnienė, kaip ir daug kitų Lietuvos žmonių, su vėžio diagnoze susidūrė asmeniškai, kai susirgo artima draugė. Teko betarpiškai pamatyti, kaip liga paliečia ne tik susirgusią draugę, bet ir jos artimuosius.
„SAM vertina asociacijos Onkologija.lt ir Nacionalinės krūties ligų asociacijos asociacijų priminimą „Brangi kiekviena diena, kiekviena moteris“. Valstybė turi garantuoti asociacijos minimus inovatyvius gydymo būdus“, - pabrėžė SAM atstovė.
„Krūties dieną Vilniuje 2018“ ketvirtadienį surengė asociacija Onkologija.lt ir Nacionalinė krūties ligų asociacija. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje vyko konferencija „Ir gyvenimas tęsiasi“, pristatytas socialinis projektas „Kiekviena diena brangi“.
Pasak Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos atstovės Ievos Kašauskaitės-Petrauskienės, išgirdus sunkios ligos diagnozę, labai svarbus ne tik artimųjų palaikymas, bet ir paciento bei mediko bendradarbiavimas.
„Svarbiausia rekomendacija pacientei pranešant blogą žinią - visada paminėti galimybes ir pateikti teigiamą perspektyvą, kad ji išvyktų jausdama viltį. Pacientas turi pasitikėti gydytoju, būti tikras, kad judviejų pasirinktas gydymo kelias ir būdas - geriausia, kas įmanoma šioje situacijoje“, - sakė I. Kašauskaitė-Petrauskienė.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos dr. Birutės Brasiūnienės, ypač nelengva pranešti apie pažengusį, metastazavusį krūties vėžį.
„Būna sudėtinga ir su pacientu, ir su namiškiais. Tokiais atvejais gydytojas turi būti gerai pasiruošęs, jam reikia ne tik specialybės žinių, bet ir psichologinio pasirengimo“, - sakė gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Kaip skelbė ELTA, medikus ir pacientus iš 26 pasaulio šalių subūrusi darbo grupė suformulavo išsamias rekomendacijas, kaip pagerinti SPS ir pacienčių bendravimą.
Rekomendacijos pavadintos PALiMo: pirmoji raidė „P” (angl. Prepare - Pasiruošk) - rekomendacija konsultacijai pasiruošti iš anksto; A (angl. Ask - Klausk) - paklausti pacientės, ar ji suprato paaiškinimus ir ar ji sutinka dėl tolesnių veiksmų; Li (angl. Listen - Klausyk) - klausyti, kad būtų galima suprasti, ar pacientei kyla kokių nors abejonių, klausimų; Mo (angl. Motivate - Motyvuok) - motyvuoti ir drąsinti pacientes ilgoje kovoje su liga, kurioje dalyvauja medikai.
