Sutrikdavo kalba ir regėjimas

„Daug metų kentėjau nuo migrenos, – pasakoja vilnietė Rima. – Skaudėdavo galvą taip, kad nebegalėdavau nė žodžio ištarti, sunkiai matydavau viena akimi, būdavo silpna, sutrikdavo orientacija.“

Kai migrenos priepuoliai užeidavo darbo metu, moteris turėdavo viską mesti ir važiuoti namo, nes ne tik nebūdavo jėgų, bet ir nebegalėdavo bendrauti su klientais, nes nebekontroliavo savo kalbos. „Tuo metu jausdavausi beviltiškai“, – prisimena Rima, rašoma pranešime spaudai.

Moteris kreipėsi į neurologus, jai buvo atlikti tyrimai, taip pat magnetinio rezonanso, tačiau jie parodė, kad „viskas yra normalu“. Tada gydytojai jai rekomendavo išbandyti nervinio grįžtamojo ryšio treniruotes.

„Po 25 treniruočių priepuolių smarkiai sumažėjo, išmokau atsipalaiduoti, ėmiau lengviau save kontroliuoti priepuolio metu. Ir skausmas sumažėjo. Dabar ir vaistų reikia mažiau. Džiaugiuosi, kad dabar vis dažniau prisimenu, ką reiškia gyvenimas be skausmo“, – džiaugiasi Rima.

Treniruoja smegenis

„Nervinio grįžtamojo ryšio (angl. neurofeedback) naudą atrado mokslininkai, pradėję eksperimentuoti su elektroencefalografu – prietaisu, kuris leidžia registruoti elektrinę smegenų veiklą. Žmonės buvo raginami užsiimti treniruotėmis, kurios keičia smegenų aktyvumą, – mokslininkai pastebėjo, kad jos gali duoti praktinės naudos. Visų pirma buvo pastebėta, kad po tokių treniruočių sergantiesiems epilepsija sumažėja priepuolių. Po to mokslininkai ėmė dirbti su vaikais, kurie sunkiai sukaupia ir išlaiko dėmesį, yra neramūs. Jiems ėmė geriau sektis mokykloje, gaudavo geresnius pažymius ir mažiau mokytojų pastabų“, – pasakoja Inovatyvios psichikos sveikatos klinikos psichiatras-psichoterapeutas Janas Hilbigas.

Žinome, kokios elektrinės smegenų bangos, registruojamos encefalogramoje, atspindi tam tikras veiklas, t. y., mums užsiėmus kokia nors veikla, suaktyvėja tam tikros smegenų ląstelės – jos ima dirbti tam tikrais ritmais ir skleidžia elektrinius impulsus arba potencialus, kuriuos gali užrašyti kompiuterinė programa.

„Neurofeedback terapija iš principo yra smegenų treniruotė naudojant aukštas technologijas. Bet ko mokantis – vairuoti, važiuoti dviračiu, svetimos kalbos – reikia daug kartų pakartoti. Smegenys vis turi daryti tą patį. Tačiau kai atsiranda kritinis įdirbis, išmokstame. Šios žinios lieka visam laikui“, – aiškina gydytojas.

Kaip tai vyksta?

Yra sukurtos specialios grįžtamojo ryšio terapijos programos.

Kompiuteris turi du ekranus. Vienas skirtas terapeutui, o kitas – pacientui. Pacientui pritvirtinami smegenų veiklą registruojantys jutikliai – du prie ausų spenelių, o vienas specialiu geliu priklijuojamas prie galvos odos.

„Kokioje vietoje jį reikia priklijuoti, priklauso nuo to, kurią smegenų dalį norime treniruoti“, – teigia medicinos psichologė Rasa Kaušakytė.

Pacientas ekrane žiūri filmą ir kartu mato šokinėjančius stulpelius, – tai jo smegenų veiklos rodikliai. Jis taip pat turi užduotį, pavyzdžiui, mokytis sukaupti dėmesį – filmas rodomas tik tuomet, jei jis pasineria į istoriją, yra pakankamai susikaupęs, jei mintys nuklysta, užsisvajoja, filmas akimirksniu sustoja.

Tai ir yra terapijos esmė – žmogus labai greitai gauna atsaką, todėl smegenys palengva atranda, ką jos turi daryti, kad filmas suktųsi.

Rasa Kaušakytė

R. Kaušakytė teigia, kad filmas gali būti bet koks, kad ir „Žvaigždžių karai“, tačiau turi sudominti žmogų, kad jis pasinertų į siužetinę liniją, stengtųsi. Neįdomios užduotys neskatina mokytis, o motyvacija sesijos metu ypač svarbi.

Kada smegenys pagaliau išmoksta, specialistai nustato pagal tam tikrus fizikinius rodiklius, kuriuos mato kompiuterio ekrane. Tačiau terapeutams labai svarbūs pacientų kasdienio gyvenimo pokyčiai.

„Žmogus pasakoja, ar pasikeitė jo gyvenimas – ar slopsta galvos skausmai, ar jis mažiau patiria nerimo, ar ėmė geriau sektis darbe. Pavyzdžiui, skausmus patiriantys žmonės pildo skausmų dienyną, kuriame registruoja visus priepuolius, jų intensyvumą, kiek vaistų gėrė ir pan. Galima stebėti ir kokius pažymius gauna mokyklinukai“, – aiškina J. Hilbigas.

Nereikia tikėtis, kad nervinio grįžtamojo ryšio terapija padės akimirksniu, tam gali prireikti kelių dešimčių seansų, todėl kartais žmonėms tai yra per didelis iššūkis – jie nebesitiki, kad būklė pagerės, arba neturi kantrybės. Be to, kartais žmonės gauna ir namų darbų, pavyzdžiui, kad atsikratytų įtampos galvos skausmų, turi išmokti atsipalaiduoti, tam ypač svarbu išmokti taisyklingai kvėpuoti.

Padeda ir sveikiems

Per trisdešimt metų, kai sukurta technologija, nebuvo užregistruota nė vieno atvejo, kad ji būtų sukėlusi ilgiau išliekančias nepalankias pasekmes. Tačiau procedūros trumpam gali sukelti nuovargį, pykinimą ar galvos svaigimą, tai atspindi intensyvesnę smegenų veiklą.

Nervinio grįžtamojo ryšio terapija padeda ne tik kenčiantiems nuo nerimo, įtampos galvos skausmų bei migrenos, aktyvumo bei dėmesio sutrikimų, bet ir sveikiems žmonėms. Šį metodą aktyviai taiko sportininkai, kad pagerintų savo gebėjimus, pavyzdžiui, Italijos futbolo rinktinė (2006 m. ji laimėjo Pasaulio čempionatą).

Tai pat treniruotis ateina įmonių vadovai, kuriems reikia padidinti savo darbo efektyvumą, labiau susikaupti, ilgiau išbūti budriems.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)