Spalio 11 dieną visame pasaulyje yra minima Nutukimo diena.

„Ji skirta nutukimo stigmai, – sako dietologė E. Gavelienė. – Pasaulinė nutukimo federacija prašytų nevadinti žmonių nutukusiais. Jie turi antsvorio arba serga nutukimu. Visame pasaulyje yra populiariausia nutukimo diskriminacijos forma. Labai dažnai nutukimas siejamas su žmogaus apsileidimu, jo nenoru keisti ką nors gyvenime. Tačiau norima atkreipti dėmesį, kad nutukimas yra liga.“

Gydytoja sako, kad nutukimo liga yra išsivysčiusio pasaulio problema ir ji sparčiai plinta.

„Liga ypatinga tuo, kad ja sergant, atrodo, nieko neskauda, tačiau ji labai grėsminga savo komplikacijomis. Nutukimo komplikacijos išryškėja po 10-15 metų nuo susirgimo pradžios. Sergant nutukimu, ir gyvenimo trukmė yra ženkliai mažesnė. Ilgaamžių, kurie ilgai sirgtų nutukimu, mes pasaulyje neturime. Ilgaamžiai yra normalios kūno masės arba lieso sudėjimo, – sakė gydytoja E. Gavelienė.

– Kodėl susergama šia liga, yra priežasčių kompleksas. Be abejo, tai gali lemti ir genetika. Yra nustatyta mokslo, kad turint genetinę predispoziciją, nutukimo susirgimo rizika yra didesnė.

Jei vienas iš tėvų serga, tai vaikui maždaug 50-60 proc. susirgti yra nulemta. Jei abu tėvai serga, tai maždaug apie 80 proc. Tačiau matome, kad nutukimu sergančiųjų vaikai ne visi serga, vadinasi, yra ir kiti veiksniai. Kadangi nutukimas yra ypač plintantis per pastaruosius 30 metų, tai yra siejama su gerbūvio pasaulyje didėjimu.

Visgi aplinkos veiksniai yra vieni iš tų, kurie provokuoja tą mūsų genetiką. O aplinkos veiksniai yra mažėjantis fizinis aktyvumas dėl, pavyzdžiui, urbanizacijos, be abejo, svarbu, tai, ką mes valgome. Didėja mūsų suvalgomų kalorijų tankis, turime galimybę maisto gauti 24 valandas per parą, nebereikia po miškus bėgioti, į upę žiūrėti. Ir be abejo, tai, kiek laiko skiriame sau, valgymo procesui, fiziniam aktyvumui.“

E. Gavelienė sako, kad nutukimas yra ne šiaip kūno masės padidėjimas, tačiau tai riebalinio audinio išvešėjimas.

„Dėl maisto gausos, per mažo fizinio aktyvumo, natūraliai mums duotas riebalines vietas mes perviršijame ir prasideda riebalinio audinio kaupimasis ten, kur jam nereikėtų, – sako gydytoja.

– Pradeda riebėti mūsų kūno organai, riebalai pradeda kauptis apie širdį, neleisdami jai normaliai dirbti, riebalų sluoksnis neleidžia diafragmai normaliai nusileidinėti, todėl plaučiai dirba blogiau. Visos šios problemos susijusios su riebalinio audinio išvešėjimu.“

Visą pokalbį klausykite laidos „DELFI DIENA“ įraše.