„Pradėjo skaudėti šoną, pagalvojau, kad bus plaučių uždegimas. Atlikus rentgeno nuotrauką, paaiškėjo, kad plaučiai sveiki, tik pasakė, kad mano širdis per didelė. Ir tada prasidėjo“, – pasakojo Jaroslovas.
Vyrą nusiuntė pas VUL Santaros klinikų kardiologus.
„Kai gydytojai apžiūrėjo, pasakė, kad gydymo nėra. Su vaistais galima tik pristabdyti širdies augimą. Sakė, kad reikės operuoti ir dėti kitą širdį“, – prisimena vilnietis.
Pasak gydytojų, tai – gripo komplikacija, kuri galėjo atsirasti dėl to, kad vyras sirgdamas gripu nesigydė ir ėjo į darbą.
„Būdavo, kad ir sergant reikėdavo eiti į darbą, dirbdavau turėdamas temperatūros, tai va taip ir atsitiko – komplikacija“, – sakė Jaroslovas.
Kartą vyrui pablogėjo – jis buvo nuvežtas į Santaros klinikų Reanimacijos skyrių. Ten jam sustojo širdis.
„Mane gaivino, galvojau, kad užmigau, tačiau kai atsibudau ir pamačiau labai daug gydytojų, supratau, kad buvau numiręs“, – pasakojo vilnietis.
Po atgaivinimo Jaroslavo gyvybę palaikė aparatai. „Kai esi prijungtas, supranti, kad šansų nėra“, – tuometinę savo nuotaiką prisimena vyras.
Širdis Jaroslavui buvo sustojusi antradienį, ketvirtadienį gydytojai planavo pacientą operuoti ir prijungti pompą, tačiau neįtikėtinai pasisekus, trečiadienį atsirado donorinė širdis. Ji buvo pasiūlyta Jaroslavui.
„Kai pas tave ateina ir pasako, kad yra donoras, tai supranti, kad gavai šansą gyventi antrą kartą – pamatysi savo vaikus, artimuosius. Jei nebūtų tokio dalyko, kaip donorystė, manęs čia nebebūtų“, – suteiktu šansu džiaugiasi vyras.
Dabar vyras visą gyvenimą priverstas vartoti specialius vaistus, jam priskirta pirma neįgalumo grupė, leista dirbti tik lengvo fizinio krūvio darbus, kas tris mėnesius Jaroslavas lankosi apžiūrai klinikose. Ir taip jau ketveri metai.
„Gavęs antrą šansą gyventi, jaučiuosi labai gerai. Noriu padėkoti visoms institucijoms, kad yra tokia donorystės sistema, chirurgams, – pasakojo Jarosvalas.
– Artimiesiems ir draugams sakau – jei sergate gripu, geriau pagulėkite namuose, nes po to gali atsitikti kaip man.“
Galimos ir kitos gripo komplikacijos
VUL Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis plačiau papasakojo apie Jaroslavą ištukusią komplikaciją. Gydytojas sako, kad širdies išsiplėtimas vadinamas diliatacine kardiomiopatija. Ji – sunkiausia iš galimų miokardito komplikacijų. Miokarditu žmogus gali susirgti persirgęs virusine infekcija arba gripu, kai sirgdamas netausoja savęs ir nesilaiko gydymo režimo.
„Miokarditas – tai širdies raumens uždegimas, kurio ūmi fazė trunka keletą dienų. Jos metu virusas patenka į širdies raumenų ląsteles ir pažeidžia širdies raumenį. Kurį laiką žmogus jaučiasi blogai. Didžioji dalis žmonių pasveiksta be intensyvaus gydymo, taikant tausojantį režimą, tačiau trečdaliui išsivysto širdies funkcijos pažeidimas, sumažėja širdies susitraukimo jėga, širdis gali pradėti plėstis. Iš to trečdalio, daliai širdies funkcijos sumažėjimas nepraeina ir toliau progresuoja. Kai širdis pati negali tinkamai susitraukti ir jei niekas nedaroma, žmogus miršta, – įspėja gydytojas.
– Jei tokiems pacientams ūmioje fazėje laiku pavyksta užtikrinti širdies funkciją, išlaikyti žmogaus gyvybę šiuo kritiniu periodu, organizmas po truputį atsistato, didžioji dalis pacientų toliau gyvena. Miokardito liekamieji reiškiniai gali būti besikartojantys ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, bet svarbiausia – pacientai būna gyvi. Kam liga progresuoja, reikia papildomų priemonių, jei nepadeda, tada gali prireikti ir širdies transplantacijos. Tai būna retai, bet būna.“
Sergant gripu, pasak R. Šerpyčio, galimos ir kitos komplikacijos: vienas dažniausių – plaučių uždegimas, taip pat įvairūs kiti uždegimai, encefalitas, meningitas, miokarditas, bronchitas, otitas, sinusitas, paūmėja lėtinės ligos.
Svarbiausia – gydytis
Kardiologas sako, kad gripo ir net kitų virusų komplikacijas labai smarkiai paskatina, kai nesilaikoma tausojančio, lovos rėžimo, o vietoje to einama į darbą.
„Širdies raumens uždegimas gali pasireikšti ne tik po gripo, bet ir nuo kitų virusų. Dideliai daliai žmonių, kurie sirgdami guli lovoje, organizmas susitvarko pats. O jei žmogus nesisaugoja ir dar pats alina organizmą sirgimo metu, širdis nesugeba susitvarkyti ir gali pradėti plėstis, blogėti jos funkcija, plonėti sienelės, gali atsirasti gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų. Tuomet sunku išgydyti tokį žmogų. Miokarditas yra dažniausia širdies transplantacijos priežastis“, – pasakojo Santaros klinikų medikas.
Jei sergant gripu ar šios ligos simptomams jau pranykus, kamuoja tokie simptomai: dusulys, skausmas krūtinėje, ritmo sutrikimai (dažni permušimai, dažnas pulsas), fizinio krūvio netoleravimas; patariama kreiptis į gydytojus.
R. Šerpytis susirgus gripu pataria gydymosi režimo laikytis bent savaitę, vėliau savaitę ypač saugotis, o dar dvi nesiimti didelio fizinio krūvio.
„Jei susergate gripu, reikalingas gulimas režimas, ramybė, reikia gerti daug skysčių, arbatos su citrina, būkite namie, jei yra galimybė sergantį asmenį atskirti nuo kitų šeimos narių kitame kambaryje, kad jie nebūtų užkrėsti, dažnai vėdinti, valyti patalpas. Jei per 3 dienas būklė negerėja, nemažėja temperatūra, atsiranda dusulys, vėmimas, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pataria kardiologas.
Gydytojas sako, kad nuo komplikacijų apsaugoti gali skiepai. Jie dažniausiai rekomenduojami rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kurių imunitetas silpnesnis, jie serga lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių ligos, cukrinis diabetas ir kt.), vaikai, nėščiosios, ir vyresnio amžiaus žmonės – virš 65 metų. Nuo gripo skiepytis reikia kasmet.
Komplikacijos gresia ir išnykus gripo simptomams
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams.
Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija – encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti.
Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.
Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą. Rizikos grupių asmenims pavojingiausios yra jau turimų lėtinių ligų paūmėjimas, komplikacijos ir galimi mirties atvejai nuo lėtinių ligų suaktyvėjimo, nurodo ULAC specialistai.
Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.
Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą.
Ligonio, sirgusio gripu, ligos pabaigą gali vertinti tik sirgusiojo šeimos gydytojas, įvertinęs ligos eigą, galimas komplikacijų grėsmes ir sveikatos būklę.
Skiepytis nuo gripo tikslingiausia rudens, žiemos laikotarpiu, kol sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis rodikliai yra žemi. Kai sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliai pasiekia epideminį lygį (100 ir daugiau sergančiųjų/10 tūkst. gyventojų), skiepytis taip pat galima, tačiau reiktų žinoti, kad po vakcinos įskiepijimo asmuo bus apsaugotas nuo gripo tik po dviejų savaičių, nes tiek reikia laiko, kad pasigamintų antikūnai, o sergamumo lygiui pasiekus epideminį, aplinkoje yra daug sergančių ir gripo virusą nešiojančių asmenų, todėl užsikrėsti yra dažnesnė galimybė. Užsikrėtus gripu, susergama po 1-3 parų, todėl paskiepytas asmuo nespės pagaminti antikūnų (apsaugos) nuo gripo.
