Apie rūkymo poveikį sveikatai ir galimus būdus atsikratyti šio žalingo įpročio, papasakojo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Mantė Razmienė.

– Ar tiesa, kad rūkymas labiausiai kenkia plaučiams?

– Tyrimai rodo, kad tarp rūkymo ir plaučių vėžio pastebimas tiesioginis ryšys. Yra ir kitų duomenų – rūkymas yra stiprus rizikos faktorius, didinantis inkstų, skrandžio, kepenų, kvėpavimo ir kitų vidaus organų ligas.

Rūkorius dažniau kamuoja gastritas, dvylikapirštės žarnos ligos, opaligė, žarnyno sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija, jie nuo 3 iki 6 kartų dažniau serga šlapimo pūslės vėžiu.

Taip pat cigaretės labai kenkia odai – skatina drėgmės ir elastingumo praradimą, oda greičiau sensta, tampa plonesnė, greičiau formuojasi arba gilėja jau esančios raukšlės ir pigmentinės dėmės. Jei rūkymo metu dar ir geriama kava – toks derinys yra tikra bomba arterijoms, kraujotakai, širdžiai – iš to seka gausybė grėsmių: plonėja kraujagyslių sienelės, sutrinka kraujo pratekėjimas, deguonies pernešimas ir pan.

Pabandykite po cigaretės ir kavos puodelio pasimatuoti kraujo spaudimą ir širdies pulsą – jis gali būti ypatingai aukštas, netolygus, tuomet turite suprasti, kad organizmui su tokiu šoku reikia dorotis tiek kartų per parą, kiek tokį „kokteilį“ jam sugirdote.

– Ar yra vaistų, preparatų, kurių veikimui turi įtakos nikotinas/tabakas ar rūkymo įprotis?

– Rūkymas turi įtakos antidepresantų, antikoguliantų, betablokatorių veikimui – vartojamas preparatas gali tiesiog neveikti, neturėti jokio ilgalaikio gydomojo poveikio organizmui. Dažniausiai pastebima, kad rūkymas slopina ilgalaikį gydymą, veikia kompleksiškai: silpnina imuninę sistemą, išbalansuoja organizmo chemines medžiagas, yra ypač kenksmingas lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Todėl labai svarbu pasitarti su specialistais dėl atsakingo vaistų vartojimo.

– Ar yra vaistinėse siūloma efektyvių, sveikatai nekenčiančių priemonių, padedančių atsisakyti rūkymo?

– Norint mesti rūkyti, reikia rinktis abu – ir medikamentinius, ir psichologinius metodus. Kadangi rūkymas organizmą veikia kompleksiškai: paliečia ne vieną organą, bet visą organizmą, taip ir jo atsisakymas turi būti laipsniškas, šalia pasiryžimo neimti cigaretės kartu vartojant ir tam tikras priemones.

Psichologinių metodų yra įvairių, juos galima rinktis pagal konkrečią situaciją ar charakterį, o medikamentų yra kelių rūšių: su nikotinu ir be jo. Vartojant preparatus su nikotinu, patartina jo kiekį laipsniškai mažinti, kol nuo šios medžiagos organizmas visiškai atpras – toks priklausomybės atsisakymas sukels mažiau streso. Galima rinktis specialią kramtomą gumą, pleistrus, inhaliatorius.

– Kaip rūkymas veikia aplinkinius, ypač jautrias grupes?

– Artimoje aplinkoje esančių žmonių nuolatinis rūkymas labai kenkia vaikams – augančiam organizmui, besiformuojant plaučiams, kitiems vidaus organams bei imuninei sistemai, labai svarbu vengti rūkančiųjų.

Yra pastebėta, kad rūkorių vaikai dažniau serga kvėpavimo ligomis, lėtinėmis ligomis – bronchine astma ir kt. Taip pat gali sutrikti ar sulėtėti vidaus organų vystymasis, imuninės sistemos atsparumas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)