Dukra atsipeikėjo tik reanimacijoje. Mama įsitikinusi – kalti pigūs generiniai vaistai, kuriuos kaip panacėją nuo visų ligų bruka SAM, buvo sakoma LRT laidoje „Specialus tyrimas“.
Vilmai 34 metai, 19 iš jų mergina gyvena turėdama epilepsiją. Tai liga, kurios kilmė medikams iki šiol nėra žinoma.
Sergantys epilepsija patiria priepuolius, kurių metu kausto skaudūs traukuliai. Priepuolis gali ištikti bet kuriuo metu. Išvengti šio nemalonaus epilepsijos pasireiškimo galima vartojant tinkamai parinktus vaistus. Jei priepuolis nesikartoja dvejus metus, toks žmogus net turi galimybę vairuoti.
Vilma tokius vaistus vartojo jau daugelį metų ir jau buvo spėjusi pamiršti nemalonius epilepsijos priepuolio pojūčius.
„Man net 5 ar 6 metus nebuvo priepuolių“, – laidai „Specialus tyrimas“ sakė Vilma.
Priepuolio nebuvo, kol neišgėrė tos pačios sudėties, tačiau neoriginalaus vaisto.
„Kai man pakeitė vaistus, man tikrai pasidarė negera“, – pasakojo mergina.
Medikams teko gelbėti Vilmos gyvybę. Pakeitus vaistus, merginą namuose ištiko priepuolis, po kurio ji atsigavo reanimacijoje. Mergina buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų, buvo paralyžiuota ir ligoninėje teko gulėti ištisą savaitę.
„Kam keisti vaistus, kurie daugelį metų gelbėjo nuo epilepsijos priepuolių?“ – šį klausimą per stebuklą išgyvenusi Vilma, jos mama ir dar 27 tūkstančiai Lietuvoje epilepsijos kamuojamų žmonių šiandien norėtų užduoti SAM valdininkams, kurie, atrodo, už gydytojus ir pacientus žino, kaip gydyti sudėtingiausias ligas.
„Tai yra natūralus kainodaros procesas. Tiesiog taupomos valstybės ir pačių pacientų lėšos“, – laidai „Specialus tyrimas“ komentavo SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Naują vaistą Vilmai išrašė ne jos gydytoja, pasiūlė vaistininkė.
„Išrašė mums tai seną vaistą, nueinu į vaistinę, o man iškart duoda tą kitą vaistą, – sakė Vilmos mama. – Aš pirmą kartą išvis mačiau tą vaistą. Sakau – jūs man ne tuos vaistus duodat. Sako ne, anas jau nebekompensuojamas, nebent pilna kaina pirkti, o žinau, kad jie labai brangūs, o su savimi pinigų tai neturėjau.“
Vaistininkė ramino, kad naujame, generiniame vaiste yra ta pati veiklioji medžiaga, tie patys jos kiekiai. Deja, anot Vilmos mamos, skirtumas pasireiškė iškart.
„Išgėrusi tų vaistų, rašo man žinutes, kad silpna, bloga. Karštis išmušdavo, pasidarydavo visa raudona. Kai karšta būdavo, pradėdavom vėdinti su rankšluosčiais ir praeidavo. Bet tik išgerdavo tuos vaistus ir po kokios pusvalandžio pradėdavo ją slopinti. Pasidarydavo tokia be koordinacijos, pamiršdavo daug ką, pasidarė labai irzli, tokia pikta buvo gerdama tuos vaistus“, – pasakojo Elena.
Po kelių dienų naujo vaisto vartojimo, Vilmą ištiko priepuolis. Atvykus greitajai, Vilma jau buvo be sąmonės. Po daugiau nei valandos reanimacijoje, Vilma atgavo sąmonę.
Anot Vilmos mamos, jokių reikšmingų pokyčių, galėjusių sukelti priepuolį, ištyrę merginos organizmą, medikai neužfiksavo. Vilmos mama teigia, kad po šio įvykio visi medikai primygtinai pataria vartoti tik originalius, iki šiol vartotus vaistus nuo epilepsijos.
Patarta medikų, Vilmos mama pirko originalų, tačiau nebekompensuojamą vaistą, kuris kainavo 60 Eur.
„Kai pradėjo gerti savo vaistus, ji atsigavo, vėl pradėjo juokauti, tik trečią dieną ji pradėjo vaikščioti“, – pasakojo mama.
Anot SAM Farmacijos departamento direktorės G. Krukienės, originalių vaistų keitimas daug pigesniais generiniais, įprasta ir sektina vakarų valstybių praktika.
„Tai irgi turėtų pasakyti gydytojai (apie tai, kad pakeitus originalius vaistus į generinius, kai kurie pacientai patenka į reanimaciją – DELFI), bet tokių duomenų, kad epilepsijai gydyti generiniai vaistai netinka, tikrai nėra pasaulyje. Mes neradome tokių atvejų, – laidai „Specialus tyrimas“ komentavo G. Krukienė.
– Kaip ir sakiau, visam pasaulyje, išsivysčiusiose šalyse, nelabai kas klausia paciento, kokio nori vaisto. Tiesiog parduodamas tas, kuris yra pigiausias.
„Matyt, laukiama tos natūralios atrankos – kas išgyvens, tas išgyvens, – tokiu būdu, apribodama tiek pacientų, tiek medikų teisę rinktis vaistą, valstybė ne sutaupys, o dar daugiau išleis gydydama dėl šalutinių poveikių kylančius negalavimus, teigia pacientus vienijančios organizacijos vadovė Vida Augustinienė.
– Pas mus pats geriausias gydymas yra tik pačiais pigiausiais vaistais. Turbūt nėra nė vienos tokios šalies, kur šitaip būtų pažeidžiamos pacientų teisės.“
Kas atsitinka originalų vaistą pakeitus generiniu? Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovo, biomedicinos mokslų daktaro Juliaus Kalibato kaunietės Vilmos atvejis nė kiek nenustebino.
„Epilepsija yra labai labai sudėtinga liga, iki galo neišnagrinėta. Ir vaistų pakeitimas epilepsijos atveju, visuomet rašoma visuose medicinos talmuduose, kad žalingas, kenksmingas ir gali būti labai labai blogos pasekmės. Rašoma, kad jei originalus vaistas veikia, jokiu būdu jo nekeiskite, – sakė prof. habil. dr. J. Kalibatas.
– Generiniai vaistai yra originalių vaistų kopija. Nežiūrint to, kad veiklioji medžiaga yra ta pati, bet, kad veiklioji medžiaga veiktų normaliai, yra įvairūs priedai. Generiniuose vaistuose tos pagalbinės medžiagos nėra tokios pačios. Generikų tikslas – kad vaistas būtų kuo pigesnis, todėl ir medžiagos dedamos pigesnės.“
Visą LRT laidos „Specialus tyrimas“ reportažą žiūrėkite – čia.
Pasiūlė per didelę kainą
Kaip anksčiau rašė DELFI, SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė DELFI teigė, kad ministerija apgailestauja dėl pacientės sveikatos būklės ir linki kuo greičiau pasveikti. „Sudarant 2018 m. III ketvirčio Kainyną buvo vadovaujamasi nauja kainodara, tad į Kainyną nebuvo įtraukti tie vaistai, kurių gamintojai pasiūlė per dideles kainas.
Šiuo metu į Kainyną yra įtraukti dviejų gamintojų kompensuojamieji vaistai su veikliąją medžiaga topiramatas. Tačiau nuo vartojamo vaisto stiprumo, priklauso, kurio gamintojo vaistą galima įsigyti. Nežinome, kokio stiprumo vaistą vartojo pacientė, o taip pat jos ligos eigos ir diagnozės, tad tikrai negalime komentuoti jos sveikatos būklės“, – tvirtino SAM.
Tačiau priminė, kad generinis vaistinis preparatas – tai toks vaistas, kurio veikliosios medžiagos kiekybinė ir kokybinė sudėtis ir vartojimo būdas yra tokie patys kaip originalaus vaisto (patentinio). „Generinius vaistus kurianti įmonė turi įrodyti, kad generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir originalus vaistas, t. y., atitinka bioekvivalentiškumas, ir tai įrodyta atlikus nustatytus tyrimus.
2018 n. IV ketvirčio Kainynas bus tvirtinamas šių metų spalio mėn. Šiuo metu gamintojai vis dar teikia paraiškas, kurios yra vertinamos. Tad atsižvelgus į gamintojo pasiūlymą ir jo atitikimą reikalavimams bus sprendžiama, ar įtraukti vaistą į Kainyną“, – komentavo ji.
