Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos kardiologės Astos Grigaliūnienės, anksčiau kaimo žmonės vartojo nemažai alkoholio.

„Rasdavome daug nenustatytos kilmės širdies raumens ligų, kraujagyslių patologijų, sutrikusios kepenų funkcijos, dėl kurios didėja cholesterolio kiekis kraujyje, atvejų. Šiuo metu į kaimą labiau keliasi jaunesni žmonės, tikėdamiesi vystyti savo verslus, sukurti puikias bendrijas. Jie gyvena aktyviau, todėl tvirtai galiu pasakyti, kad jų sveikatos rodikliai geresni nei miestiečių“, - lygino beveik 40 metų darbo stažą sukaupusi gydytoja kardiologė.

A. Grigaliūnienės nuomone, taip yra todėl, kad rajonų gyventojai daugiau juda ir dirba lauke.

Miestiečių, kurie sportuoja sporto klubuose, širdies sveikatos rodmenys irgi neblogi, tačiau sulaukusių 45-erių metų Lietuvos gyventojų rodikliai esą smarkiai prastėja ir nebepasiekia nei Europos, nei Amerikos vidurkio.

Skiriant dėmesio vien tinkamai mitybai, galima veiksmingai pakoreguoti virškinamojo trakto problemas ar kūno masės indeksą, tačiau gydytoja kardiologė akcentuoja ir fizinį judėjimą, be kurio niekaip nepavyks „susitvarkyti“ didelio cholesterolio lygio - sumažinti sklerotinių plokštelių kraujagyslėse. Juolab prieš kelis mėnesius patvirtinta nauja cholesterolio norma - nebe 5, o 4 milimoliai litre.

„Jeigu nejudėsime fiziškai, širdies raumuo, kaip ir visi kiti raumenys, silps. Jis turi būti treniruojamas. Tegul tai būna dviratis namuose - ne itin brangiai kainuojanti sporto priemonė, bet juo važiuojant juda klubų, kelių, čiurnų sąnariai, o tai reiškia, kad jie yra priversti gaminti reikiamas medžiagas ir lieka jaunesni. Tuo pat metu labai stiprėja širdies raumuo“, - pabrėžia medikė.

Asmeninis treneris Vytautas Šnejerovas nemėgstantiems eiti ilgų atstumų vaikščiojimą pataria keisti lipimu laiptais.

„Per visą dieną bendrai reikėtų įkopti bent jau į 10 aukštą. Tai pagerins kraujotaką, širdies darbą ir nutolins ŠKS bėdas“, - sako projekto #VilniusEina10000 ekspertas.

Dirbantiems biure treneris išrašytų bendrą receptą - daugiau judėti ir prisiminti apie laikyseną.

Kas valandą patariama daryti iki 15 min. trukmės pertraukėles ir per jas atlikti kelis 30-60 sek. trukmės tempimo pratimus. Taip per metus susidarytų labai didelis tempimų skaičius, kūnas jaustųsi geriau, o darbo našumas tik pagerėtų. Mankštos pratimus visą laiką reikia keisti, nes kūnas ilgainiui prie jų įpranta.

Mėgstantiems limonadus ar sultis, treneris rekomenduoja juos užgerti stikline vandens ir aktyviau pajudėti. „Geriausia būtų už kiekvieną išgertą sulčių stiklinę papildomai nueiti dar 1000 žingsnių - kaip priedą prie tų kasdien rekomenduojamų 10 000 žingsnių. Tada tikrai nepriaugsite svorio“, - sako V. Šnejerovas.

Sostinės Naujininkų seniūnijoje penkis mėnesius vykdytas bandomasis fizinio aktyvumo skatinimo projektas #VilniusEina10000 išjudino ne tik gyventojus, bet ir biuruose dirbančius vilniečius.

Į kvietimą kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis ypač aktyviai atsiliepė vyrai, pajutę, ką sveikatai reiškia sėdimas darbas.

Aušra Žukauskienė, dalyvavusi projekto #VilniusEina10000 veikloje #NaujininkaiEina, laimėjo išmanųjį laikrodį, kuris ne tik rodo laiką, bet ir matuoja pagrindinius fiziologinius parametrus: nueitų žingsnių skaičių, pulsą, kraujospūdį. Apie konkursą sužinojusi socialiniame tinkle, moteris susigundė ne tiek vertingu prizu, kiek galimybe prasmingai pajudėti, mat dirba sėdimą darbą.

Projekto #VilniusEina10000 veiklos #BiurasEina rungtyje pasiryžo dalyvauti 15 įmonių, tačiau nė viena jų neprilygo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komandai.

Iš 166 šioje įmonėje dirbančių darbuotojų pasiūlymu kuo greičiau nueiti po 100 km susigundė apie 20 žmonių. Nepralenkiamas pasirodė Raimondas Burkovskis, vadovaujantis Viešojo transporto departamentui.

#VilniusEina10000 - tai 2018 metų balandžio-rugsėjo mėnesiais sostinėje organizuotas fizinio aktyvumo skatinimo, nutukimo bei širdies ir kraujotakos ligų rizikos prevencijos projektas, vykdytas kartu su Naujininkų bendruomene ir iš dalies finansuotas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Į projekto veiklas įsitraukė daugiau kaip 1000 sostinės gyventojų ir 15 įstaigų bei įmonių.