Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos kardiologės Gretos Radauskaitės teigimu, širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra didelė problema – jos lemia daugiau kaip pusę (56 proc.) visų mirties atvejų šalyje. Prastesnė situacija pagal šią statistiką Europos Sąjungoje yra tik Bulgarijoje ir Kipre, rašoma pranešime spaudai.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė pastebi, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra antras pagal dažnį susirgimas, dėl kurio į draudimo bendrovę kreipiasi klientai, apsidraudę kritinių ligų draudimu. Taip pat šios ligos yra antra pagal dažnį mirties priežastis tarp asmenų, apsidraudusiųjų gyvybės draudimu.
Rizikos grupėje – vyrai ir biurų darbuotojai
Gydytoja kardiologė G. Radauskaitė atkreipia dėmesį, kad tris kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse nuo širdies ligų Lietuvoje miršta darbingo amžiaus vyrai. Ši demografinė grupė, anot jos, profilaktiškai tiriasi rečiau, jai būdinga daugiau tokių rizikos veiksnių kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, stresas, alkoholis.
„Siekiant mažinti sergamumą širdies ligomis ir su jomis susijusį mirštamumą labai svarbi ne tik laiku nustatyta diagnozė ir gydymas, bet ir prevencija. Sergamumą šiomis ligomis itin lemia rizikos veiksniai. Kai kurie jų, pavyzdžiui, amžius, lytis ar paveldimumas, nėra koreguojami, tačiau kitus galima kontroliuoti. Tai mityba, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, nutukimas, didesnis cholesterolio kiekis ar kraujospūdis“, – vardina G. Radauskaitė.
A. Kupliauskienė pastebi, kad pastaruoju metu širdies problemomis ima skųstis vis jaunesnio amžiaus lietuviai, o didelę jų dalį sudaro biurų darbuotojai.
„Kartu su stuburo ir sprando bei kojų venų problemomis, širdies ir kraujagyslių ligos yra vieni dažniausių negalavimų, dėl kurių kreipiamasi į medikus. Biurų darbuotojai dėl nejudraus, dažniausiai sėdimo darbo yra viena iš rizikos grupių susirgti įvairiomis širdies ligomis. Jei prie menko fizinio aktyvumo prisideda dar ir prasta mityba, žalingi įpročiai, tai širdies problemos anksčiau ar vėliau kone neišvengiamos“, – sako A. Kupliauskienė.
Širdies ligų tikimybę galima sumažinti
Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, turėtų pasistengti savo gyvenimo būdą keisti taip, kad rizika susirgti širdies ligomis būtų kuo mažesnė. Pirmiausia, anot G. Radauskaitės, reikėtų atsisakyti žalingų įpročių ir daugiau judėti – kiekvieną dieną rekomenduojama skirti ne mažiau nei pusvalandį aktyviai veiklai, sportui.
Taip pat reikėtų rinktis sveikesnę mitybą, racione mažinti sočiųjų riebalų ir druskos turinčių produktų ir didinti vaisių bei daržovių, vartoti jūrų žuvis. Jei žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje ar kraujospūdis jau padidėję, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus medikamentus.
„Savo širdimi turėtume rūpintis nuolat. Šoktelėjus kraujospūdžiui, blogėjant fizinio krūvio tolerancijai, jaučiant oro trūkumą ar skausmą krūtinėje gavus fizinio krūvio, ritmo sutrikimus, jei tinsta kojos, reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į medikus. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, galima išvengti miokardo infarkto, pagerinti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę“, – sako G. Radauskaitė.
