Ilgametę darbo patirtį turinti Kauno P. Mažylio gimdymo namų gydytoja akušerė-ginekologė Danielė Apanavičienė sako nepastebinti tendencijos, jog moterų, sergančių ginekologinėmis ligomis, laikui bėgant daugėtų. Tačiau neatsakytų klausimų ir baimių, susijusių su moteriškomis ligomis, yra nemažai.
„Apie 30 proc. visų jaunų moterų kiaušidžių patologijų sudaro cistos“, – teigia gydytoja akušerė. Jų susidarymo priežastys labai įvairios. „Cistų moterys turėjo tiek prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, tiek ir dabar, tik šiame laikmetyje yra labai patobulėję diagnostikos ir gydymo būdai, atliekamos laparoskopinės operacijos“, – pasakoja D. Apanavičienė. Ji sako, kad anksčiau cistas moterims medikai aptikdavo tik apčiuopos būdu, dabar – ultragarso pagalba. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai bei sukaupta patirtis leidžia prognozuoti, kokios kilmės yra cista.
Cistos ne visada operuojamos
Dažniausiai cistos susidaro vaisingame moters amžiuje. Tačiau jų gali pasitaikyti net mergaitėms. „Lytinių organų cista yra ertminis darinys, pilnas skysto ar pusiau skysto turinio. Dažniau yra randamos vadinamosios funkcinės cistos. Tai folikulinės ir geltonkūnio cistos, kurios susijusios su menstruaciniu ciklu. Šių rūšių cistos rečiausiai supiktybėja“, – dėsto medikė.
Ne visada aptikus cistą yra siūlomas operacinis gydymas. Tai priklauso nuo cistos kilmės, dydžio. Gydymas skiriamas atsižvelgiant į individualų atvejį. „Iki 5 cm cistos nebūtina šalinti. Tik reikia ją sekti – kas 3-4 mėnesius tikrinantis pas gydytoją“, – pabrėžia akušerė-ginekologė. Tiksliai sunku pasakyti, kodėl cista atsiranda ir kiek ji bus.
Neretai cistos gydomos paskyrus kontraceptinius vaistus. Kartais moterims kyla klausimas, gal pastarieji vaistai kaip tik gali išprovokuoti cistų atsiradimą. Gydytoja teigia, kad kontraceptinės tabletės paprastai ir skiriamos aptikus cistą, tačiau gali ir taip sutapti, kad pradėjus vartoti minėtus vaistus atsiranda ir nepageidaujamas darinys.
„Po hormoninio gydymo jos neretai pasišalina savaime, todėl nereikia operacinio gydymo. Tačiau cistų atsiradimui įtakos gali turėti hormoninės spiralės, ypač jaunesniame amžiuje“, – sako gydytoja. Ji taip pat įspėja, kad gydytis hormoniniais vaistais savarankiškai negalima. Gydymą gali paskirti tik gydytojas. D. Apanavičienė teigia, kad atlikti tyrimai rodo, jog moterys, kurios vartoja kontraceptines tabletes, rečiau serga kiaušidžių vėžiu.
Baimės ir grėsmės
Į cistas nereikėtų numoti ranka. Aptikus šiuos darinius, būtina toliau juos sekti, nes gali ir supiktybėti“, – įspėja medikė. Cistos, rastos vyresnėms moterims, po menopauzės, dažniau būna piktybinės. Operacijos kartais svarbios dėl to, kad būtų galima nustatyti, kokia cista – gerybinė ar piktybinė. Jei funkcinės cistos yra siejamos su hormoniniu ciklu, tai gerybiniai ir piktybiniai augliai susiformuoja atsiradus tam tikroms sąlygoms, kai ląstelės dauginasi.
Ar cista gali trūkti? „Taip. Jei taip nutinka, moteris gali jausti skausmą. Jeigu ji sutrūksta ne per kraujagysles, jokių ypatingų požymių gali ir nebūti. Trūkus per kraujagysles, dėl vidinio kraujavimo prireiks operacinio gydymo“, – pasakoja Danielė Apanavičienė. Bet kuriuo atveju, turint cistą, jeigu pasireiškia skausmas, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Neretai moterys baiminasi, jog kartą išoperavus cistą, šis negalavimas gali vėl kartotis. Akušerė-ginekologė sako, kad jei vieną kartą buvo cista, tai nereiškia, jog padidėja tikimybė, kad ji vėl išaugs. Visgi kartotis gali, ypač endometriozinės cistos, kurios susijusios su mėnesinių ciklu. Nesikartoja tik išoperuoja dermoidinė cista, kuri būna įgimta.
Polipai ir miomos
Dar viena, moterų ginekologinė liga – gimdos polipai. „Tai gerybinis darinys, gleivinės išauga, turinti kojelę ir lokalizuojasi gimdos ertmėje, gimdos kaklelyje. Šis iki vėžinis susirgimas taip pat neturėtų būti ignoruojamas“, – įspėja gydytoja. Aptikus polipą, rekomenduojamas operacinis gydymas. Jeigu polipai yra gimdos kaklelyje, simptomų gali ir nebūti, o jeigu gimdos gleivinėje, sukelia tepliojimą, kraujavimą prieš ir po mėnesinių bei gausias mėnesines.
D. Apanavičienė teigia, kad kas ketvirta-penkta moteris premenopauzės laikotarpiu turi gimdos miomų. Dauguma medikų šį sutrikimą aiškina tuo, jog prieš menopauzę sutrinka hormonų pusiausvyra. Mioma – gerybinis, hormonams pavaldus gimdos lygiųjų raumenų navikas. Jis pasitaiko 25-30 proc. ginekologinėmis ligomis sergančių moterų.
„Susidarymo priežastys nėra visiškai aiškios. Galvojama, kad šis darinys atsiranda sutrikus neurohumoralinei pusiausvyrai“, – aiškina akušerė-ginekologė. Jeigu mioma labai greitai auga arba sukelia gausų kraujavimą, reikalinga operacija. Miomų augimas suintensyvėja 35-45 metų amžiuje. „Kartą teko operuoti moterį, kuri turėjo tokio dydžio miomą, kad gimda buvo išsitempusi kone iki šonkaulių lankų. Būna, ir taip moterys apsileidžia“, – pastebi gydytoja. Visgi ji sako, kad šiuolaikinės moterys yra rūpestingesnės, daugiau dėmesio skiria savo sveikatai.
Neleiskite ligoms plisti
Danielė Apanavičienė teigia, kad kiekvienai merginai ar moteriai kartą metuose būtina apsilankyti pas ginekologą. „Realybė tokia, kad kreipiasi moterys pas ginekologą ir po 20 metų. Neretai tada ir randama įvairių darinių“, – pasakoja specialistė. Reguliarus apsilankymas pas ginekologą – geriausia rimtų ginekologinių ligų profilaktika. Aptikę pavojingų darinių užuomazgas neleisime ligai išplisti.
Skubiai į ginekologą reikėtų kreiptis pajutus ūmų skausmą, gausaus kraujavimo atveju. Ir labai svarbu nesigydyti savarankiškai, bet paisyti gydytojo nurodymų, vartoti tiksliai tuos vaistus, kuriuos rekomendavo specialistas.
