Visgi specialistai jau ruošiasi Lietuvos pacientams pasiūlyti ir gydymą citokinais indukuotomis ląstelėmis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba biotechnologijų įmonei „Froceth“ suteikė leidimą gaminti šiuos pažangios terapijos vaistinius preparatus. Tai bus pirmoji įmonė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, gaminanti „ląsteles žudikes“, rašoma pranešime spaudai.

Imunoterapija gali būti aktyvi ir pasyvi

Net ir sveikų žmonių organizme esama ląstelių, kurios dėl pačių įvairiausių aplinkos ir genetinių faktorių sutrinka ir ima keistai elgtis. Jeigu imuninė sistema sugeba jas pažaboti, liga neutralizuojama net nespėjusi išplisti iki pavojingo lygio. Tačiau, jeigu žmogaus organizmas pažeistas arba susilpnėjęs, mutavusios ląstelės gali sukelti net ir vėžį.

Siekdami užkirsti kelią šiam blogiausiam scenarijui, biotechnologijų įmonės „Froceth“ mokslininkai pirmieji Baltijos šalyse išvystė metodą, kai iš paciento kraujo yra paimamos ląstelės, kurios po to modifikuojamos, pagaminant iš jų dendritinių ląstelių preparatą. Jis įsotinamas vėžio antigenais, tinkamai subrandinamas ir sugrąžinamas atgal į paciento organizmą. Ten patekusios ląstelės suaktyvina tuos limfocitus, kurie būtini efektyviai kovai su vėžiu. Natūraliomis sąlygomis dendritinės ląstelės šią užduotį atlieka pačios, tačiau sergant joms to neleidžia padaryti liga.

„Paprastai tariant, aktyvioji imunoterapija padeda sustiprinti žmogaus imuninę sistemą, sugrąžinti ją į normalų režimą bei iš naujo išmokyti naikinti vėžines ląsteles“, – sako „Froceth“ vadovė Agnė Vaitkevičienė.

Tiesa, aktyvioji imunoterapija tiesioginio poveikio vėžinėms ląstelėms neturi. Ji tik skatina ar moduliuoja imuninės sistemos kovą su pavojingomis navikinėmis ląstelėmis. Kitaip sakant, taikant aktyviąją imunoterapiją, mūsų organizmas vėl išmoksta perimti kontrolę ir pradeda tinkamai reaguoti į piktybines ląsteles, neleisdamas joms šeimininkauti. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai vien tokių priemonių nebeužtenka.

Ląstelės žudikės

Pasak „Froceth“ gamybos vadovo Jan Aleksander Krasko, kai vien aktyviosios imunoterapijos pacientui nepakanka, situaciją išgelbėti gali kitas modernus vėžinių susirgimų gydymo metodas: CIK ląstelės (citokinais indukuotos ląstelės žudikės), gebančios patekti tiesiai į naviko zoną ir pačios naikinti vėžines ląsteles.

CIK skiriasi nuo įprastų vaistinių preparatų ir tuo, kad yra gaminamos iš paties paciento kraujo. Tokiu būdu užtikrinama, kad organizmas priims preparatą.

„Kraujyje esantys limfocitai – viena iš gausiausių imuninės sistemos ląstelių – laboratorijoje yra izoliuojami ir atskiriami nuo likusių kraujo komponentų bei transformuojami į CIK ląsteles. Patekusios atgal į paciento kūną, CIK iš karto keliauja į vietą, kurioje formuojasi navikas, ir pradeda naikinti vėžines ląsteles“, – aiškina J. A. Krasko.

Gavo leidimą

„Froceth“ jau yra sukaupę pakankamai daug gydymo dendritinėmis ląstelėmis patirties. Šiais metais įmonei buvo suteiktas ir leidimas gaminti CIK. Mokslininkai džiaugiasi, kad šio gydymo galimybėmis jau gali pasinaudoti ir pacientai Lietuvoje.

„Pasyviosios imunoterapijos metodai, tokie kaip CIK ar monokloniniai antikūniai, puikiai dera ir su aktyviąja imunoterapija, kurios tikslas yra mobilizuoti paciento imuninę sistemą. Tokia kombinacija leidžia išnaudoti tiek pasyvosios terapijos greitį, tiek ilgalaikį aktyviosios terapijos efektyvumą. Puikiu šių metodų derinimo pavyzdžiu galėtų būti gydymas naudojant tiek CIK, tiek dendritines ląsteles. Šios terapijos veikia labai skirtingais principais, bet sykiu sukuria platų ir kompleksišką atsaką vėžiui“, – sako J.A. Krasko.

Praktikoje jau atlikta daugybė eksperimentinių gydymų, kurių metu CIK metodas sėkmingai taikytas jau vėlyvesnės stadijos vėžiu sergantiems pacientams.

„Gydyme, kuriame CIK derintos su chemoterapijos ir dendritinių ląstelių terapijos metodais, pasiekta puikių rezultatų. Tokie tyrimai sėkmingai atlikti visame pasaulyje. Visų pirma, ląstelių terapijos srityje pirmaujančiose šalyse: JAV, Vokietijoje, Kinijoje. Įkvėpti šių valstybių mokslininkų rezultatų, dirbti su CIK pradėjome ir mes“, – sako A. Vaitkevičienė.

„Froceth“ vadovė įsitikinusi, kad leidimas kurti CIK ir gydyti jomis Lietuvos pacientus dar labiau prisidės prie šalies pažangos gyvybės mokslų sektoriuje bei atvers galimybes jai tapti imunoterapijos srities lydere Baltijos šalyse ir Rytų bei Centrinėje Europoje, o taip pat ir lygiaverte Vakarų medicinos partnere.