Cistos dingsta, o miomos pasiekia įspūdingą dydį
Pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės dr. Dianos Ramašauskaitės, besilaukiančios moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai. Dėl šios priežasties net ir normali nėštumo eiga yra susijusi su didžiuliais kūno pokyčiais: didėja kūno masė, kaupiasi riebalinis audinys, smarkiai keičiasi medžiagų, ypač lipidų, apykaita.
„Nėštumo metu keičiasi visų moters organų sistemų veikla, labiausiai – lytinė sistema. Moters gimda padidėja nuo 50-100 g iki daugiau kaip 1000 g., o gimdos ertmės tūris nėštumo pabaigoje gali siekti iki 5 litrų. Per šį laikotarpį kiaušidėse nebręsta folikulai ir nevyksta ovuliacija. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis kiaušidėje dar funkcionuoja geltonkūnis, kuris gamina progesteroną ir palaiko nėštumą, tačiau vėliau hormonus pradeda gaminti trofoblastas gimdoje ir kiaušidėse prasideda „ramybės“ laikotarpis“, – pasakoja dr. D. Ramašauskaitė.
Pasak gydytojos, dėl šios priežasties dažnai manoma, kad nėštumas išgydo cistas. Tačiau specialistė atkreipia moterų dėmesį, kad nors kiaušidžių funkcinės cistos nėštumo ir žindymo laikotarpiu išnyksta, nustojus kūdikį maitinti krūtimi ir kiaušidėms pradėjus savo veiklą, funkcinės cistos gali vėl atsirasti.
„Tuo metu miomų augimą ar vystymąsi skatina tiek estrogenai, tiek progesteronas. Miomose žymiai daugiau estrogenų ir progesterono receptorių nei pačioje gimdoje. Nėštumo metu hormonai gaminami trofoblaste, placentoje, todėl, priešingai nei kiaušidžių cistos, miomos pradeda didėti. Pavyzdžiui, jeigu iki nėštumo mioma buvo 4 cm dydžio, nėštumo metu ji gali išaugti net iki 10 cm. Dažniausiai dėl miomų augimo jos nėštumo ar gimdymo metu yra nešalinamos. Pagimdžius, miomos, kaip ir visa gimda, sumažėja ir vėl pasiekia dydį, koks buvo iki nėštumo“, – sako dr. D. Ramašauskaitė.
Nėštumas teigiamai veikia kai kurias ligas
Pasak akušerės-ginekologės dr. D. Ramašauskaitės, nėštumo ir žindymo laikotarpis teigiamai veikia ir kitą moterų ligą – endometriozę. Šios ligos atveju į gimdos gleivinę panašus audinys veša už gimdos ertmės ribų, todėl negydant moteris gali sulaukti vaisingumo problemų.
„Vienas iš endometriozės gydymo tikslų yra slopinti kiaušidžių funkciją, todėl gydoma vaistais, kurie sukelia pseudonėštumo, pseudomenopauzės būkles. Dėl šios priežasties natūrali nėštumo būklė teigiamai veikia ligą, ji neprogresuoja, simptomai lengvėja arba visiškai išnyksta“, – sako gydytoja dr. D. Ramašauskaitė.
„Jau nuo pirmųjų nėštumo savaičių susitiprėja krūtų jautrumas. Pirmojo trečdalio pabaigoje krūtys padidėja, apvalėja dėl alveolių hipertrofijos, išryškėja pigmentacija apie krūtų spenelius. Nėščiosios krūtų pokyčius reguliuoja endokrininėse liaukose ir placentoje gaminami hormonai. Po gimdymo dėl laktacijos krūtys dar labiau pasikeičia. Viena iš nepiktybinių krūtų ligų patogenezės grandžių yra hormonų disbalansas – santykinai padidėjęs estrogenų aktyvumas ir progesterono stoka“, – paaiškina specialistė.
Gydytoja dr. D. Ramašauskaitė sako, kad nėštumas teigiamai veikia ir kai kurias bendrąsias ligas: „Nėštumo ir žindymo laikotarpiu retėja arba visiškai išnyksta migrenos priepuoliai. Nėštumas teigiamai veikia ir kai kurias jungiamojo audinio bei nervų sistemos ligas. Pagerėja moterų, sergančių reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, būklė, tačiau po gimdymo šių ligų aktyvumas vėl padidėja.“
Pasak akušerės-ginekologės, dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio, padažnėjusio širdies susitraukimų dažnio ir padidėjusio kraujo krešumo, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacienčių būklė nėštumo, o ypatingai gimdymo ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, pablogėja. Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl šios priežasties moteriai, kuri serga plautine hipertenzija arba yra su širdies nepakankamumu, patariama nepastoti.
Ar nėštumas gali išspręsti seksualines problemas?
Gana populiarus mitas, kad gimdymas pagerina seksualinį poros gyvenimą, nes neva po gimdymo šansai patirti orgazmą didėja, o dalis moterų šį malonumą patiria pirmą kartą gyvenime. Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentė, gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė pastebi, kad taip yra ne visada. Gali būti ir taip, kad moteris prieš gimdymą patirdavo orgazmą, o pagimdžiusi – nebe.
„Taip gali atsitikti dėl po gimdymo atsiradusių anatominių pokyčių moters genitalijose. Grįžtamieji lytinių organų pakitimai įprastai įvyksta per 2 mėnesius – tiek laiko užtrunka, kol pilnai užsiveria gimdos kaklelis, baigiasi pogimdyminis kraujavimas, sugyja plyšimai ir siūlės. Tačiau atsiranda ir negrįžtamų pokyčių: makšties laisvumo jausmas, atviras lytinis plyšys, randai tarpvietėje. Tai, be jokios abejonės, turi įtakos poros lytinio gyvenimo pablogėjimui“, – gydytoja dr. D. Bartkevičienė paaiškina, kodėl pagimdžius intymūs poros santykiai gali pasikeisti visai ne į gerą pusę.
Po gimdymo suprastėjus seksualinei patirčiai, pasak dr. D. Bartkevičienės, moterims neretai tenka imtis tam tikrų priemonių: dažniausiai joms atliekama genitalijų reabilitacija, dubens dugno raumenų stiprinimas, makšties regeneracinės procedūros lazeriu ir hialurono rūgšties injekcijos.
Akušerė-ginekologė dr. D. Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai.
„Nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu moterų seksualumas dažnai dingsta ir grįžta praėjus 6-8 savaitėms. Po gimdymo moterys kurį laiką jaučiasi nepatrauklios, nepasitiki savimi, atsiranda nepasitenkinimo jausmas, dažniausiai kylantis vertinant savo pakitusį kūną bei genitalijas. Susilaukus vaiko, staiga pasikeičia gyvenimo būdo, todėl moteris kamuoja nuovargis“, – dr. D. Bartkevičienė įvardija, kodėl nėštumas kuriam laikui gali sumažinti moters seksualumą.
Pasak gydytojos, šiems procesams įtakos turi ir endokrininės sistemos pokyčiai – nėščios moters kraujo plazmoje didėja prolaktino koncentracija. Dėl to dingsta geismas, sumažėja lytinių organų lubrikacija.
