Išsiplėtusios kojų venos (venų varikozė) – ne tik neestetiška problema, tačiau ir pavojinga gyvybei. Jei išsiplėtusios kojų venos neoperuojamos ar nesiimama specialių profilaktinių priemonių, ilgainiui gali atsirasti negyjančios žaizdos, o baisiausia jų komplikacija – mirtis.

Dažniau pasitaiko tarp moterų

Baltijos Amerikos klinikos kraujagyslių chirurgas Arūnas Grinkevičius sutinka, kad šie sutrikimai, nuo lengvų kapiliarinių iki opų, aktuali tema beveik pusei Lietuvos moterų bei šiek tiek mažesniam skaičiui vyrų.

„Esame skirtingų lyčių žmonės, turime skirtingą hormonų „foną“. Moteriški ir vyriški hormonai veikia šiek tiek kitaip – nevienodas venų, raumenų tonusas ir vienas iš pagrindinių niuansų, padedančių šiai ligai progresuoti, yra moterų prigimtinė pareiga – nėštumas. Besilaukiančiai moteriai yra didesnė rizika dėl hormonų, taip pat pasikeičia ir kraujotaka, nes dubenyje augantis vaisius turi įtakos kojų venoms. Kuo didesnis vaisius – tuo labiau sutrinka ir sunkėja kraujotaka. Kiekvienas nėštumas turi didesnį progresą šiai ligai vystytis. Yra toks pastebėjimas, kad du kartus nėštumą turėjusi moteris patiria du kartus didesnę riziką sirgti šia liga“, – teigia A. Grinkevičius.

Padidėjusi rizika atsiranda ir menopauzės metu, chirurgui antrina „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

Atpažinti nesunku

Atpažinti kojų kraujagyslių pakitimus gali būti gana nesudėtinga, jei jie matomi plika akimi, išryškėjus kraujagyslių „žemėlapio“ fragmentams po oda, taip pat jaučiamas fizinis kojų skausmas, niežulys.

„Venų liga įdomi tuo, kad labai ilgai į ją nebuvo žiūrima rimtai ir nebuvo bendros pasaulinės jų klasifikacijos. Paskutiniaisiais dešimtmečiais ši liga yra aiškiai suskirstyta ir visos ligos stadijos yra labai aiškios. Nustatyta, kad ši liga vystosi mažais laiptais į priekį, kol pasiekia vėliausias stadijas. Iš pradžių tai yra kosmetinė problema.

Šiais laikais žmonės yra reiklūs savo išvaizdai, savimi rūpinasi. Pirmieji šaukliai būna kapiliarai, kurie parodo, kad su kraujotaka kažkas ne taip“, – tokie pasikeitimai, anot gydytojo, dažnai pastebimi po žiemos, kai oda neįdegusi.

Tam įtakos turi ir tėvų bei senelių ligos istorija. Jei artimieji sirgo venų ligomis, yra didesnė tikimybė, kad ji pasireikš ir kitiems.

Vėlesnė sutrikimo stadija, pasak A. Grinkevičiaus, yra venų plėtimasis bei pakitimų slinkimas žemyn kojomis – iš pradžių jie matomi viršutinėje kojų dalyje, o vėliau – žemiau.

Trečioji stadija – kojų tinimas, galintis pasireikšti tik vakare, o vėliau ir dieną ar nuo ryto iki vakaro. Chirurgas paaiškina, kad ištinti gali ir tik viena koja, tokiais atvejais dar svarbiau atkreipti dėmesį į tai.

Priežastys gali būti įvairios

Pirmoji priežastis, apie kurią kalba specialistai – kraujotakos sutrikimai, tačiau be to yra ir eilė kitų ligų, kurios sudaro sąlygas šiems sutrikimams progresuoti, tarp jų širdies bei inkstų nepakankamumas, endokrinologinės ligos, limfedema, sąnarių ligos.

Visame pasaulyje venų ligos diagnozuojamos echoskopijos pagalba.

„Tai neintervencinis, neskausmingas, greitas, informatyvus tyrimas, kurio metu matome ne tik pakitusias venas, bet ir kraujotaką, jos pakitimus, kryptį ir tai mums pasako tiksliai, kuri venos dalis serganti, kuri – sveika, kurią reikia gydyti, o kurią – tausoti“, – paaiškina A. Grinkevičius.

Karštis prisideda prie negalavimų priežasčių

Kojų patinimai ir su venų ligomis susiję sutrikimai – dar vienas nemalonus potyris, kurį mums „dovanoja“ karštos vasaros.

Pasak farmacininkės E. Ramaškienės, žmonės, sergantys tokiomis ligomis, turėtų vengti intensyvaus sporto, karščio ne tik saulėje, bet ir pirtyse.

Ji sutinka, kad besiskundžiančių diskomfortu padaugėjo šią karštą vasarą, tačiau nurodo, kad tai ne tik šiltuoju metų laiku aktuali problema.

„Aukštakulnių nešiojimas irgi išprovokuoja venų ligas, nes užspaudžiami pėdos venų mazgai, spaudimas kyla į blauzdą ir dėl to formuojasi. Daug moterų skundžiasi“, – teigia E. Ramaškienė.
Farmacininkės pastabai pritaria ir chirurgas A. Grinkevičius, anot jo, su karščiu dažnai susiduria tam tikrų profesijų atstovės, virtuvės šefės ar skalbyklų darbuotojos, įtakos tam turi ir stovimas bei sėdimas darbas – tai, kas susiję su venų tonuso mažėjimu, dėl kurio venos atsipalaiduoja, o kraujo kiekis jose jas plečia.

Profilaktika gali būti natūrali, bet gydymas – ne

Specialistai išvardino kelias priemones, kurias padeda šią problemą spręsti – tai kontrastinis dušas kojoms, specialios vonelės (baltosios ievos, ąžuolo žievės, medetkų, džiovintų kaštonų žiedų), vėsinantys kompresai (rekomenduotų liaudies medicinos metodą – pagaminti kompresą su pipirmėtėmis, eukaliptais ir ramunėlėmis).

„Galima ir mankštintis – prispausti pėdą prie grindų ir nekeliant kulno kuo aukščiau kelti pirštus į viršų. Jei kojos labai pavargo, patino, jaučiamas sunkumas, tiesiog atsigulti, iškelti kojas į viršų ir palaikyti, „pavažiuoti“ ore dviračiu“, – šie farmacininkės išvardinti patarimai, pasak chirurgo, tinka ir kaip profilaktinės priemonės, tačiau tais atvejais, kai nekalbame apie labai rimtus sutrikimus.

Tarp išvardintų priemonių specialistai paminėjo ir kompresines kojines, kurios veikia kaip prevencinė priemonė, bet gali būti paskiriamos ir gydytojo, jei gydymas jomis reikalingas dėl venų trombozės.

„Galima naudoti įvairius vėsinančius gelius, jie gerina kraujotaką – mažėja tinimas, praeina sunkumas. Populiaru naudoti venotonikus – tai vaistiniai preparatai iš flavanoido, diosmino ir hesperidino. Jie labai greitai mažina simptomus, nes didina venų sienelių tonusą, mažina kapiliarų pralaidumą“, – E. Ramaškienė pabrėžia, kad šiuos ir kitus simptomus prislopinantys vaistiniai preparatai skiriami ir vartojami tik tais atvejais, kai nėra gilių problemų – venų trombozės ir kitų sutrikimų, kurie gydomi chirurginiu, medikamentiniu, kompresiniu būdu arba kompleksiškai – naudojant visas šias priemones.

„Matote, jei sutrinka kojos veninė kraujotaka, paprastai atstatyti ją tepaliukais, pratimais ir kojinėmis jau nebeįmanoma. Mes galime tomis priemonėmis pristabdyti ligos progresą, prislopinti simptomus – vienas iš jų – tai nenusakomas diskomfortas, tinimas ir sunkumas, niežulys, mėšlungiai, tačiau, noriu pasakyti, kad taip ligos neišgydysime. Ši liga gydoma pakeičiant kraujotaką – atstatant teisingą veninę kraujotaką, o tam reikalinga vienokia ar kitokia intervencija“, – teigia kraujagyslių chirurgas.

Jo teigimu, iš visų prevencinių priemonių efektyviausia būtų elastinis trikotažas, kurio skatina neatsisakyti ir kai lauke karšta, nes tokios oro sąlygos, kaip gydytojas minėjo ir anksčiau, sukuria sąlygas progresuoti kojų venų ligoms.

Kojinės apačioje pėdą suspaudžia stipriai ir spaudimas mažėja link kojinės viršaus, kur kojas suspaudžiama silpniau – taip sukuriama tam tikra „pompa“, kuri kraują ir limfą varo iš apačios į viršų.
Valstybinės ligonių kasos nurodo, kad kojų venų operacijos draustiems žmonėms gydymo įstaigose atliekamos nemokamai. Už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl pacientui už jas nereikia mokėti papildomai, jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Žmogus, turintis nusiskundimų dėl kojų venų, pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali paskirti tyrimus, išduoti siuntimą pasikonsultuoti dėl operacijos būtinybės.

Daugiau apie galimas problemas dėl išsiplėtusių kojų venų – žiūrėkite DELFI TV vaizdo įraše.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (114)