Tikslas – 2030 m. be hepatito C
„Visame pasaulyje 300 milijonų žmonių gyvena nežinodami, kad serga virusiniu hepatitu C. Inovatyvios farmacijos pramonė jau sukūrė efektyvius vaistus gydyti šią ligą, tad belieka surasti žmones, kuriems reikalingas gydymas ir taip mažinti ligos paplitimą“, - sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė, rašoma pranešime spaudai.
Pasaulinė sveikatos organizacija 2015 m. iškėlė tikslą iki 2030 m. Europos Sąjungos (ES) šalyse išnaikinti hepatitą. „Šiuo metu Lietuva ES kontekste gydymo srityje atrodo labai gerai, bet mes neturime nacionalinės strategijos, kuri leistų ne tik gydyti, bet ir sistemingai siekti sunaikinti ligą, nors tokias strategijas jau turi daugelis ES valstybių, tarp jų ir mūsų kaimynai Latvija ir Lenkija“, - sako A. Gaižauskienė.
Inovatyvi medicina sukėlė proveržį
Iš visų hepatito tipų, šiuo metu globalia problema Lietuvoje yra išlikęs tik hepatito C virusas. Hepatito B atvejis iš esmės buvo suvaldytas atradus vakciną nuo šio tipo viruso. A ir E hepatitai – ūminės infekcijos, nepereinančios į lėtines fazes.
Tuo tarpu hepatitas C ilgą laiką buvo gastroenterologų galvos skausmas, mat šis virusas būdavo retai diagnozuojamas, dažniausiai tai pavykdavo padaryti tik ligai smarkiai progresavus ir prasidėjus kepenų cirozei ar išsivysčius kepenų vėžiui.
Nuo 1993 m. Lietuvoje išaiškinta tik apie 10–15 tūkst. ligos atvejų – medikų skaičiavimais, jų turėtų būti bene 3 kartus daugiau, tai reiškia, kad apie 20 tūkst. atvejų yra nediagnozuota.
Gydant Lietuvoje labiausiai paplitusį (apie 70 proc.) 1-ąjį hepatito C genotipą senos kartos vaistais, sukeliančiais itin daug ir sunkių nepageidaujamų reakcijų, geriausiu atveju pasveikdavo 40 proc. pacientų.
Nuo 2015 m. šalyje įregistravus naujos kartos preparatus, pasveiksta net 99 proc. ligonių. O svarbiausia, kad inovatyvūs vaistai beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio.
„Tai didelis kokybinis šuolis, gal net didžiausias pastarojo dešimtmečio proveržis medicinoje, kai mokslininkai išnagrinėjo hepatito C 1-ojo genotipo genomą ir atrado tiksliai veikiančius vaistus. Jau sukurti analogiški vaistai ir 2-ojo bei 3-ojo genotipo hepatitui C gydyti, kurie Lietuvoje turėtų būti prieinami jau šių metų pabaigoje. Tai reiškia, kad mes turėsime visus instrumentus mūsų šalyje išnaikinti šią ligą“, - sako A. Gaižauskienė, IFPA direktorė.
Taikant šiuolaikinį efektyvų gydymą, tikėtina, kad po 20-30 metų nebeliks ligonių, sergančių hepatitu C. Ligoniai, kurie pasveiks jau esant susiformavusiai kepenų cirozei, gerokai sumažins valstybės išlaidas, nes sumažės kepenų persodinimo, slaugos ir mažiau efektyvių medikamentų poreikis.
Diagnostikai trukdo mitai
„Prieš dešimtį metų hepatito C diagnozė skambėjo kaip nuosprendis. Po beveik metus trunkančių ir chemoterapijai prilygstančių procedūrų, kurių metu dalis pacientų jausdavosi blogiau nei prieš jas, pagydavo vos 40 proc. ligonių. Liepos 28-ąją minėdami Pasaulinę hepatito dieną galime pasidžiaugti, kad inovatyvių vaistų pagalba galime pagydyti 99 proc. ligonių, o gydymas trunka vos tris mėnesius ir beveik neturi šalutinio poveikio. Mes turime galimybę išnaikinti šią ligą, tačiau didžiausia problema – surasti sergančiuosius“, - sako Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Pasak profesoriaus, šiuo metu Lietuvoje hepatitu C serga iki 30 tūkst. žmonių (apie 2 proc. gyventojų), tačiau didžiąją dalį sergančiųjų identifikuoti labai sunku, o patys žmonės dėl gyvuojančių mitų net pradėjus šlyti sveikatai ligos simptomų nesieja su hepatitu.
Kaip teigia akademikas L. Kupčinskas, galima išskirti du pagrindinius mitus, trukdančius identifikuoti sergančiuosius: įsitikinimai, kad kepenų ciroze susergama tik nuo nesaikingo alkoholio vartojimo ir kad hepatitas C – tai vartojančių narkotines medžiagas ar nesaugius lytinius santykius praktikuojančių žmonių liga.
„Iš tiesų, alkoholis yra maždaug 55-60 proc. kepenų cirozės atvejų priežastis, tačiau likusią dalį lemia kitos ligos – hepatitas C, rečiau – hepatitas B, autoimuninės ligos, kepenų suriebėjimas, reti genetiniai susirgimai. Tarp hepatitu C sergančiųjų ligonių, gydomų Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje, tik 7 proc. pacientų užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus. Didžioji dalis – visiškai tvarkingi Lietuvos piliečiai, kurių nemaža dalis šiuo virusu užsikrėtė iki 1994 metų atliktų nesaugių medicininių procedūrų metu“, - sako L. Kupčinskas.
Hepatito C virusas pasaulyje buvo atrastas 1989 m, o Lietuvoje pradėtas nustatyti tik 1994-taisiais.
Liga neturi simptomų
Toks hepatito C paplitimas būdingas visai posovietinei erdvei, mat iki 1994 metų hepatitas C nebuvo diagnozuojamas ir vienas dažniausių jo užkrėtimo kelių – kraujo perpylimas ar kitos procedūros, kuriose buvo naudojami kraujo komponentai.
„Hepatitu užsikrėsdavo net ir kūdikiai, kuriems buvo atliekamos medicininės procedūros, taip pat patys kraujo donorai. Prisiminkime, kokia tuomet buvo medicina – daugkartiniai švirkštai, kiti nevienkartiniai invaziniai instrumentai, tad dabar turime tokią situaciją. Jei Vakarų Europoje didžioji dalis hepatito C nešiotojų susiję su intraveninių narkotikų vartojimu, Lietuvoje nemaža dalis sergančių šį virusą „pasigavo“ medicinos įstaigose“, - pasakoja L. Kupčinskas.
Profesorius pažymėjo, kad yra pasitaikę atvejų, kuomet nukentėjo ir medikai, hepatitu C sirgusiems ligoniams atlikę operacijas ar kitas invazines procedūras. Nereikia pamiršti ir kitų užsikrėtimo virusu kelių – per nesaugias procedūras tatuiruočių ar grožio salonuose, lytiniu keliu, infekcijos perdavimas iš motinos kūdikiui. Pasitaiko ir užsikrėtimo buityje atvejų, pavyzdžiui, pasinaudojus tuo pačiu dantų šepetėliu ar manikiūro instrumentais.
Dar viena problema – hepatitas C beveik neturi simptomų, leidžiančių įtarti ligą. Pirmuosius infekcijos simptomus gyventojai pajaučia po 20-25 metų, kai pradeda vystytis kepenų cirozė arba po 30 metų, kai vystosi kepenų vėžys.
L.Kupčinskas pažymi, kad vos 20-30 proc. pacientų prieš tai jaučia ligos simptomus, bet tai dažnai būna tik nežymus silpnumas ar nuovargis – labai plačiai paplitę negalavimai ir retas juos susietų su kepenų uždegimu.
Šiuo metų šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai nustatyti, ar nėra padidėję kepenų fermentai pacientų kraujyje. Jei jie padidėję, arba, jei asmuo priklauso rizikos grupei, šiuos asmenis reikėtų nukreipti gastroenterologui, kuris atlikęs kraujo tyrimus, laiku diagnozuos ligą.
L.Kupčinskas pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje vykdomi ir hepatito C moksliniai ir profilaktiniai tyrimai – Lietuvos sveikatos mokslų universito mokslininkai šių metų spalio mėnesį pradės didelę studiją, kurioje bus ištirta 6000 atsitiktinai atrinktų Kauno gyventojų, siekiant tiksliau nustatyti šios vis dar per vėlai diagnozuojamos ligos paplitimą ir geriau išsiaiškinti perdavimo kelius.
Kaip žinoti, ar galite būti priskirtas rizikos grupei susirgti hepatitu C. Dėl šios ligos rekomenduojama pasitikrinti žmonėms, kurie:
1993-1994 m. turėjo didelės apimties operaciją;
Yra turėję kraujo ar jo produktų (plazmos, albumino) perpylimą arba buvę donorais iki 1993-1994 m.;
Turi tatuiruočių;
Buvo atliekamos hemodializės dėl inkstų funkcijos nepakankamumo;
Nors kartą naudojo švirkščiamus narkotikus;
Jeigu sutuoktinis arba šeimos narys sirgo/serga hepatitu C – partneriui ir šeimos nariams reikia pasitikrinti;
Jeigu iki 1993-1994 m. naujagimiams buvo perpilta plazma, albuminas ar kiti kraujo produktai.
