„Tai buvo viskas, ką galėjau padaryti, prieš įsėsdama į savo automobilį ir pratrūkdama raudoti“, – pasakojo moteris, kurią cituoja womenshealthmag.com.
Chronišką skausmą Sh. Bream pradėjo jausti prieš kelis mėnesius iki minėto vizito pas gydytoją, 2010 metų vasarį, kai vieną naktį ją pažadino deginantis skausmas vienoje akyje.
„Jutau tarsi man kas įkaitinta adata durtų į akį“, – sakė ji.
„Tamsoje nutipenau iki vonios, ieškodama akių lašų, kurie, kaip maniau, turėjo numalšinti skausmą, tačiau jie nepadėjo. Skausmas tęsėsi visą naktį, iki pat ryto, kai jau reikėjo keltis“, – pasakojo Sh. Bream.
„Tai buvo keistas įvykis, kurio negalėjau paaiškinti. Vėliau apie jį pamiršau, kol po kelių dienų viskas pasikartojo. Agonijoje meldžiausi, kad kas padėtų. Skausmas greitai nepraėjo, todėl vėliau kreipiausi į savo oftalmologą“, – sakė moteris.
Specialistas sakė, kad ji artėja prie tokio amžiaus (jai tuomet buvo 39 metai), kai ima varginti akių sausumas. Be to, ji kelis dešimtmečius nešiojo kontaktinius lęšius, tačiau specialistas negalėjo paaiškinti didžiulio skausmo priežasties. Kai skausmas pasikartojo, jis patarė Sh. Bream kreiptis į kitą specialistą.
„Man ieškant žmogaus, į kurį galėčiau kreiptis, akių skausmas tik stiprėjo. Naktimis jis kartojosi vis dažniau, dienomis – kiek rečiau. Ėmiau miegoti įsidėjusi kontaktinius lęšius, ko akių gydytojai griežtai nerekomenduoja. Keista, bet tuomet naktimis akių neskaudėjo“, – pasakojo „Fox News“ žinių vedėja.
„Šiuos neįprastus simptomus apibūdinau anksčiau minėtam itin rekomenduotam specialistui, kurį susiradau, ir jis negalėjo nustatyti diagnozės. Jis patarė kelis būdus, kaip mažinti skausmą, ir sugrįžti pas jį po kurio laiko“, – sakė moteris.
Beprarandanti viltį
Artėjant kitam vizitui, padėtis gerokai pablogėjo.
„Man skaudėjo beveik nuolat, dvejinosi akyse. O dėl nuolatinio skausmo buvau tiesiog išsekusi. Norėjau gerai išsimiegoti, tačiau žinojau, kad mane gali pažadinti siaubingas skausmas. Kiekviena diena buvo rimtas išgyvenimas. Tik mano vyras žinojo, ką man tenka patirti. Nuo kolegų, šeimos ir draugų tai slėpiau, nes tiesiog negalėjau rasti žodžių apibūdinti, kuo pavirto mano gyvenimas“, – pasakojo Sh. Bream.
Be diagnozės ji neturėjo ir vilties, kad ras vaistą ar gydymo metodą, kuris padės atsikratyti skausmo.
„Savo kasdienę kovą detaliai papasakojau specialistui, pas kurį grįžau, tačiau jis tik sumenkino mano nuogąstavimus ir nustatė man diagnozę – emocionali. Aš tokia ir buvau. Chroniškas skausmas gali paversti žmones emocionaliais“, – pasakojo Shannon.
Po jo žodžių moterį ištiko tikra depresija, ji nesitikėjo rasti išeitį. Ji jau nesitikėjo rasti gydytoją, kuris jai padėtų. Informacijos ji ieškojo internete, kur aptiko ir kitų žmonių pasakojimų, kaip jie nesulaukė pagalbos ligoninių priimamuosiuose ir gydytojų kabinetuose.
„Jaučiausi atradusi savus. Tie žmonės mane suprato. Jie taip pat kalbėjo apie vienintelį būdą nutraukti skausmą – nutraukti savo gyvenimą. Aš viską supratau. Buvo daug kartų, kai aš neįsivaizdavau, kad galėčiau dar 40 metų gyventi jausdama nuolatinį skausmą ir nuovargį. Kartais negalėjau ištverti ir 40 sekundžių. Vienintelis dalykas, kuris mane palaikė, buvo mintys apie tai, kaip mano šeima ir draugai ištvers, jeigu paliksiu juos“, – pasakojo Sh. Bream.
Kai ji apie savo jausmus papasakojo vyrui, šis ją suprato ir pareiškė, kad jie išleis kiekvieną turimą centą, kad surastų gydytoją, kuris rimtai pažiūrės į jų situaciją ir nustatys konkrečią diagnozę.
„Ir tai vieną sekmadienį įvyko“, – sakė Sh. Bream.
Po dvejų kančių metų – diagnozė
Naršydama internete ir ieškodama informacijos apie gydytojus, jų kvalifikaciją ir skaitydama atsiliepimus apie juos, Sh. Bream rado informacijos apie oftalmologą ir pasaulinės klasės ragenų specialistą Thomasą Clinchą, kuris kaip tik gyveno Vašingtone, kur gyveno ir Sh. Bream.
Jo pacientai savo atsiliepimuose rašė, kad jis yra labai atidus, atidžiai išnagrinėja problemą ir pasiūlo gydymą. Tačiau Sh. Bream pasakojo vis tiek turėjusi save vizitui paruošti. „Vis sau sakiau, kad turiu laikyti save rankose ir neleisti jiems pagalvoti, kad esu išprotėjusi“, – sakė moteris.
Paskambinusi į gydytojo kabinetą Sh. Bream sužinojo, kad kaip tik kitą dieną yra laisvas laikas, nes kitas pacientas atšaukė vizitą.
„Atvykau pas gydytoją labai nerimaudama. Tačiau mane iš karto nuramino jo asistentė, kuri atliko pirminį vertinimą. Kai atėjo gydytojas ir peržiūrėjo mano duomenis, išgirdau tai, ko jau nesitikėjau išgirsti: „Aš žinau, kas jums yra“. Vos neapsiverkiau“, – pasakojo moteris.
Ištyręs mano akis jis tik patvirtino savo diagnozę – ragenos recidyvuojančios erozijos sindromas. Iš esmės tai yra genetinė būklė, kai periodiškai įplyšta ragenos. Tai įvyksta todėl, kad epitelio ląstelės neprisitvirtina prie kito sluoksnio – bazinės membranos, dėl to vyksta epitelio išsisluoksniavimas ir nestabilumas.
„Naktį akių paviršius prilipdavo prie mano vokų. Kai taip įvykdavo, bet koks akių judėjimas sukeldavo įplyšimus ir didžiulį skausmą“, – pasakojo Sh. Bream.
„Th. Clinchas metė man gelbėjimosi ratą pirmą kartą per beveik dvejus šios sunkios kelionės metus, kurių nelinkėčiau ir baisiausiam priešui. Jis kalbėjo apie įvairius gydymo metodus ir staiga „numetė bombą“ lyg tarp kitko pareikšdamas: „Turėtumėte žinoti, kad tai nepagydoma“, – sakė ji.
Tačiau gydytojas paaiškino, kad yra būdų palengvinti tokią būklę, pavyzdžiui, specialūs kontaktiniai lęšiai ir akių lašai.
Išmokti prisitaikyti
Vėliau keletą metų Th. Clinchas ir Sh. Bream dirbo kartu kaip komanda ir bandė įvairiausius būdus, kurie galėtų palengvinti jos gyvenimą ir prisitaikyti prie to fakto, kad nėra būdo visiškai išgyti.
2017 metų rudenį Sh. Bream buvo atlikta akių operacija, kurią galima pavadinti artimiausiu dalyku, kuris prilygtų išgijimui. Pooperacinis laikotarpis buvo sunkus, skausmingas ir lėtas, tačiau dabar situacija yra jau gana gera.
„Mano akys niekada nebus tobulos ir neskausmingos, tačiau rūpestingo gydytojo dėka jaučiuosi geriausiai per daugelį metų, – dabartinę situaciją apibūdina Sh. Bream. – Užuot tiesiog besistengdama išgyventi dar vieną dieną, gyvenu savo gyvenimą, mėgaujuosi juo ir esu be galo dėkinga.“
„Daug išmokau, tačiau svarbiausias dalykas yra tas, jog privalome būti patys aršiausi savo advokatai. Bėkite šalin nuo mediko, kuris atmeta jūsų nuogąstavimus, ir nenustokite ieškoti to, kuris taps tikru jūsų partneriu ieškant atsakymų, kurių nusipelnote“, – pabrėžė Sh. Bream.
