Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja Daiva Stanienė sako, kad žmonių, kurie kreipiasi užsikrėtę lytiškai plintančiomis infekcijomis, apstu visais metų laikais. Specialistė teigia, kad vasarą, nors atsitiktinių santykių galimai yra daugiau, nėra pastebimas minėtų ligų protrūkis. „Tokių venerinių ligų, kaip sifilis per 8-10 metų nemažėja, nors informacijos apie galimas susirgimo grėsmes yra nemažai. Kai kurių lytiniu keliu plintančių ligų mažėja todėl, kad iš Lietuvos emigruoja daug jaunų žmonių“, – aiškina specialistė.

Didžiausia tikimybė užsikrėsti LPI yra aktyvų lytinį gyvenimą gyvenantiems įvairaus amžiaus žmonėms. „Tai liečia ir 18-mečius, ir vidutinio amžiau žmones, – sako D. Stanienė. – Tačiau lytiniu keliu plintančių ligų pasitaiko ir tarp garbingo amžiaus, intymių santykių turinčių žmonių.“

Daiva Stanienė
Foto: "Savaitraštis Kaunui" nuotr.

Žemo socialinio sluoksnio žmonės užsikrečia dažniau

Paklausta, kas dažniausiai lemia, jog užsikrečiama LPI, Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja svarbiausiu faktoriumi išskiria socialinius dalykus. „Minėtomis ligomis dažniau suserga neišsilavinę žmonės, neturintys galimybių bei motyvacijos gauti reikalingos informacijos apie lytiniu keliu plintančias infekcijas. Todėl žemesnio socialinio sluoksnio žmonės dažniau ir kenčia nuo tokių susirgimų. Jų ir lytinio gyvenimo įgūdžiai yra žemesnio lygio“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Tačiau medikė įvardija ir kitą kraštutinumą – egzistuoja atskira grupė žmonių, kurie yra išsilavinę, neretai turi kelis aukštuosius, kruopščiai renka informaciją apie sveikatą, daug žino apie įvairias ligas, gyvena tvarkingą lytinį gyvenimą, tačiau paniškai bijo užsikrėsti LPI. „Pastarieji ypač kenčia turėdami tokią fobiją. Jiems reikalinga psichiatro pagalba“, – teigia D. Stanienė.

Kas lemia baimę užsikrėsti LPI

Individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas, seksologas, gydytojas psichiatras Viktoras Šapurovas sako, kad tie žmonės, kurie kenčia nuo fobijos susirgti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, dažnai turi polinkį į įkyrias baimes. „Juos nuolat persekioja varginančios mintys, – teigia seksologas. – Tokie žmonės dažniausiai turi ne vieną, o labai daug fobijų. Už venerinių ligų baimės neretai slepiasi mirties baimė.“

Pasak specialisto, minėtas fobijas taip pat galima sieti su vienišumo jausmu – žmonėms atrodo, kad visas pasaulis yra pavojingas, grėsmė tyko kiekviename žingsnyje ir sunkiai galima sulaukti pagalbos.

Viktoras Šapurovas

Sutrikimą, kai žmogus paniškai bijo užsikrėsti lytiniu keliu plintančia liga, reikėtų gydyti. Tačiau pacientas pats turėtų norėti kreiptis į specialistą, kuris parinktų labiausiai tinkančias psichoterapines priemones. „Kiekvienas žmogus – individualus, todėl ir pagalbos būdai skirtingi, – pabrėžia. – Vienam gali padėti kognityvioji elgesio terapija (KET), kitam – psichoanalitinė terapija.“

Neretai didelė baimė susirgti LPI susijusi su negebėjimu kurti artimo ryšio su kitu žmogumi. „Vyras gali jausti ne tik panišką baimę susirgti venerine liga, bet ir baimintis dėl partnerės pastojimo. Tokiais atvejais aišku, kad jis nepasitiki partnere. Tai susiję su nemokėjimu kurti artimų santykių su kitu žmogumi. Mūsų visuomenėje tokių žmonių yra apie 70 proc.“, – teigia gydytojas psichiatras. Jis pataria psichologines problemas spręsti, nors kartais tam prireikia nemažai laiko – ištisų mėnesių ar net metų.

Gresia vidaus organų pažeidimai

Daiva Stanienė, kalbėdama apie lytiniu keliu plintančias infekcijas, teigia, kad kartais jos gali ir nesukelti aiškių simptomų, todėl žmogus kurį laiką nežinos, kad serga. „Tradicinės lytiniu keliu plintančios ligos, tokios, kaip sifilis, gonorėja, venerinė limfogranulioma, gydomos tam tikromis antibiotikų grupėmis, kurie skiriami ir sergant kitomis ligomis“, – dėsto medikė. Venerinės ligos, vartojant tam tikrus vaistus dėl kitų susirgimų, gali būti ir neįveiktos, nors simptomai dingsta. Žmogus tada galvoja išsigydęs lytiniu keliu plintančią infekciją, nors taip nėra. Kokios gresia pasekmės, jei liga kurį laiką negydoma? D. Stanienė sako, kad jos gali būti pačios liūdniausios – gresia organų pažeidimai (stuburo bei galvos smegenų, kepenų). Tokiais atvejais jau simptomus iššaukia pažeisti organai.

Foto: DELFI koliažas (Lancet nuotr.)

Aiškūs simptomai pasireiškia susirgus virusinėmis lytiniu keliu plintančiomis ligomis. „Žmogų gali varginti bėrimai, net labai skausmingi. Tampa apsunkintas ir sergančiojo lytinis gyvenimas“, – teigia specialistė.

Stipriai kenčia gyvenimo kokybė

Medikė įspėja, kad visos lytiniu keliu plintančios ligos yra pavojingos. „Na, gal jos ir nemirtinos, tačiau priverčiančios žmogų kentėti, – sako D. Stanienė. – Net ŽIV šiais laikais nėra mirtina, nes apie 10-15 metų sergančiojo sveikata yra palaikoma įvairiais gydymo būdais. Žinoma, sergant bet kokia LPI, sutrinka žmogaus normalus gyvenimas, kenčia jo kokybė.“ Užsikrėtus minėtomis infekcijomis kyla grėsmė pastoti, susiduriama su vaisiaus išnešiojimo, taip pat gimdymo sunkumais. Be to, atsiranda tikimybė užkrėsti kūdikį.

Lytiniu keliu plintančios ligos dažniausiai perduodamos seksualinio kontakto metu, tačiau taip pat pasitaiko atvejų, kad negydoma mama neretai pagimdo įgimtu sifiliu sergantį vaiką. Visos virusinės lytiniu keliu plintančios ligos gali būti perduotos palikuonims. Dėl to sergančios moters gimdymo eiga yra planuojama labai atsakingai ir kruopščiai. Dažnai tokiu atveju nėra leidžiama gimdyti natūraliai, o siūloma atlikti cezario pjūvio operaciją.

Signalai, įspėjantys apie ligą

Daivos Stanienės teigimu, kiekvienas žmogus, kuris turėjo nesaugius lytinius santykius (su nepažįstamuoju), privalo kreiptis į specialistą pasitikrinti. „Net atėjus į registratūrą būtų naudinga atvirai pasisakyti apie įtarimus užsikrėtus lytiniu keliu plintančia liga.

Tokiu atveju pacientas patikrai bus priimtas skubos tvarka tą pačią ar kitą dieną ir nereikės laukti kelias savaites, gal net mėnesį, kol galės pasitikrinti pas venerologą“, – pataria medikė. Visgi ji pastebi, jog retas, kuris išdrįsta viešinti savo intymų gyvenimą ir apie tai registratūroje dažniausiai nutylima. Be to, po nesaugių lytinių santykių primygtinai rekomenduojama susilaikyti nuo santykių su pastoviu partneriu. „Neįsitikinus, jog esi sveikas, nereikėtų platinti menamai galimos ligos. Tai vienas svarbiausių dalykų po atsitiktinių santykių“, – įspėja medikė. Pasireiškus bet kokiems simptomams savarankiškai gydytis nereikėtų – tinkamiausią gydymą, atsižvelgiant sergančiojo būklę, turi paskirti kvalifikuotas specialistas. Tiesa, pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų pas reikalingą mediką.

Kad netektų lankytis pas gydytojus dėl nemalonių infekcijų, D. Stanienė pataria tiesiog gyventi saugų lytinį gyvenimą. „Ypatingai svarbu yra nekeisti partnerių, vienu metu neturėti kelių, – pataria specialistė. – Visgi visi esame žmonės ir visko pasitaiko gyvenime. Todėl bent jau reikėtų pasirūpinti tinkama apsauga, intymių santykių metu naudoti prezervatyvą, kuris patikimai saugo nuo virusinių lytiniu keliu plintančių ligų, tačiau ne visada apsaugo nuo bakterinių infekcijų: gonorėjos, chlamidiozės.“ Gydytoja taip pat pataria laikytis švaros, nepamiršti elementarių higienos taisyklių.