Apie tai, kas tyko užterštame vandenyje ir ką turėtumėte žinoti prieš pasineriant į vandens pramogas, pasakoja farmacininkė Jolita Skinderskienė.

Maudytis vėsiame vandenyje gali būti pavojinga

Natūraliai norime maudytis, kai oro temperatūra yra aukšta, tačiau mūsų klimato sąlygomis vandens temperatūra yra šiek tiek žemesnė, nei reikėtų. Per didelis vandens ir oro temperatūros skirtumas gali sukelti nepageidaujamų padarinių. Todėl žmonėms, turintiems širdies problemų, reikia būti ypač atsargiems.

„Mirkdami vėsiame vandenyje ir grįždami į karštą orą, stipriai apkraunate širdį ir kraujotaką. Organizmas patiria mini šokus, gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis“, – sako farmacininkė. Anot jos, žmonėms, turintiems kardiologinių sutrikimų, reikia vengti temperatūrų skirtumų ir, esant galimybei, stebėti savo pulsą ar kraujospūdį.

Lygiai taip pat pavojingas gali būti ir priešinga situacija: kai įkaistate būdami krante ir staigiai pasineriate į vėsų vandenį. „Vėsiame vandenyje raumenys neatsipalaiduoja ir maudynių nereikėtų tęsti ilgai, o pajutus, kad darosi šalta ar krečia drebulys, keliauti į krantą“, – tikina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė J. Skinderskienė.

Specialistų teigimu, Lietuvoje ežeruose ar upėse, o ypač jūroje, vanduo dažniausiai sušyla iki 20 laipsnių ar laikosi vos 16-18 laipsnių temperatūros net karštomis dienomis. Tokia temperatūra – dvigubai vėsesnė nei žmogaus kūno. „Tinkamiausia maudynėms vandens temperatūra yra 22-24 laipsniai, tačiau toks šiltas vanduo būna tik baseinuose“, – sako vaistininkė.

Jolita Skinderskienė

Ligos, kurios slepiasi nešvariame vandenyje

Ruošiantis maudytis reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į vandens temperatūrą, bet ir švarą. Nešvarus vandens telkinys gali būti įvairių ligų šaltinis. „Maudydamiesi užterštame ar dumblių pilname vandenyje galite rimtai sau pakenkti. Vandenyje esančios bakterijos gali sukelti odos, šlapimų takų ligas. Netyčia prariję nešvaraus vandens rizikuojate užsikrėsti žarnyno virusais, ilgainiui net hepatitu A“, – teigia J. Skinderskienė.

Pasak jos, tai žinoti ypač svarbu jautriems ar silpnesnio imuniteto žmonėms. „Jei po vandens pramogų viduriuojate, jaučiatės nusilpę, išbėrė odą ar pastebėjote kitų negalavimų, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sako vaistininkė. Ji įspėja vengti maudynių atviruose vandens telkiniuose po stiprių liūčių. Lietus išplauna teršalus, kurie patenka į vidaus vandenis. Todėl patariama palaukti apie parą, kol vandens būklė stabilizuosis.

Atskleidė geriausią taktiką ištikus mėšlungiui

Vasarą dėl neatsargumo ypač dažnos traumos vandenyje ar skendimai. Rekomenduojama nepervertinti savo jėgų, tačiau jei vis tik ištiko nelaimė, turite žinoti, kaip elgtis. „Jei maudynių metu susižeidėte ar mėšlungis sutraukė raumenis, svarbiausia, ką galite padaryti – nepanikuoti. Ramiai irkitės į krantą ar plūduriuokite vandens paviršiuje, kol sulauksite pagalbos“, – pataria J. Skinderskienė.

Anot gydytojų, geriausia taktika mėšlungio atveju, nesvarbu, jis ištiko vandenyje ar kur kitur – kuo labiau ištempti raumenį ir atsargiai jį masažuoti, ar palaukti, kol praeis tempimas. „Jei besimaudydami pastebėjote kraujavimą, verta įsidėmėti, jog vandenyje galite nukraujuoti greičiau, nei įprastai. Todėl svarbu kuo greičiau būti iškeltam iš vandens“, – sako vaistininkė. Atsargumo dėlei, maudykitės ne vieni ir ne tamsiu paros metu, jog nelaimės atveju sulauktumėte pagalbos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)