Ką būtina žinoti apie vaistų suderinamumą ir galimas pasekmės, pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Aurima Stankūnienė.

Labiausiai pavojingi vaistų deriniai

Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20-30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu.

Vaistininkai pastebi, kad daugiausiai užfiksuojama širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumo su kitais vaistais.

„Vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai. Jei pacientas vartoja šiuos vaistus, visada vaistininkai prašo informuoti net ir apie, pavyzdžiui, peršalimo simptomams sumažinti vartojamus nereceptinius vaistus, – pasakoja A. Stankūnienė.

– Suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais dažnai turi ir vaistai nuo skausmo. Kai kurie vaistai yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o jų šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis ir įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, netinkamai vartojant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne.“

Suderinamumo svarba

Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai patvirtina, jog vaistų derinimo svarba auga, pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse didėjant bendriems vaistų vartojimo mastams. Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientams, vartojantiems 5-9 skirtingus vaistinius preparatus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia net 50 proc.

„Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Čikagos Ilinojaus universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad 62-85 m. amžiaus gyventojų, vienu metu vartojančių mažiausiai 5 skirtingus receptinius preparatus, skaičius JAV per 6 metus išaugo nuo 31 proc. iki 36 procentų. O sveikatai pavojingus vaistų derinius vartojančių pacientų skaičius šioje amžiaus grupėje atitinkamai išaugo nuo 8 iki 15 procentų“, – sako A. Stankūnienė.

Ši problema vis aktualesnė tampa ir Lietuvoje. Statistika rodo, kad daugiau nei 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų vienu metu vartoja 3 ir daugiau vaistų, o šalutinis poveikis tokiems pacientams yra 2 kartus dažnesnis nei jauniems gyventojams.

„Natūralu, kad didėjant vaistų derinimo svarbai, apie šį reiškinį pradeda daugiau kalbėti ne tik gydytojai ir farmacininkai, bet atsiranda daugiau informacijos ir viešojoje erdvėje“, – komentuoja vaistininkė.

Gydytojų ir vaistininkų partnerystė

Vaistininė A. Stankūnienė pasakojo, kad darbo metu ji ir kolegos yra pastebėję, kad, pavyzdžiui, į vaistinę atėjus pacientui su dviem nekompensuojamųjų vaistų receptais, dažnai pakanka susisiekti su gydytoju ir po konsultacijų pasiūlyti tinkamiausią derinį. „Tokiu būdu pacientui bus užtikrintas efektyviausias gydymo būdas, – tikina farmacininkė.

Sudėtingiau yra tuomet, kai pacientui kompensuojamus vaistus paskiria skirtingi gydytojai ir patikrinus vaistinėje nustatoma, kad jie nedera. Tada vaistininkas turi bendradarbiauti su visais gydytojais ir kartu padėti pacientui. Žinoma, tai užima laiko, tačiau kartu tai yra optimaliausias sprendimas, kuris leidžia užtikrinti, kad vartojami vaistai veiks efektyviai, o gydymas bus kiek įmanoma saugesnis.“

Vaistininkė sako, kad šalutinis poveikis gali atsirasti ne tik vartojant skirtingus vaistus, bet ir maisto papildus, vitaminus ar, rodos, nekaltus nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo.

„Pavyzdžiui, vitaminas C, rimčiau susirgus, gali slopinti gydytojo išrašytų antibiotikų poveikį“, – sako A. Stankūnienė.

Vaistai
Foto: Shutterstock

Suderinamumą galima pasitikrinti

Jei pacientas vartoja bent dvejus skirtingus vaistus, jų suderinamumą galima pasitikrinti vaistinėje.

Vaistininkė papasakojo, kad sistemoje išskiriami keturi nesuderinamumo lygiai: A, B, C ir D.

„Tai apibrėžia riziką: į A ir B kategoriją patenkantys vaistų deriniai – mažiausiai pavojingi, o rizika nėra reikšminga, C kategorijai priskiriamus derinius galima naudoti esant reikalui, tačiau reikia koreguoti vaistų dozes. D kategorija rodo, kad vaistų derinys yra nevartotinas, – sako A. Stankūnienė.

Iškilus probleminiam suderinamumo atvejui, visuomet yra svarbiausia užtikrinti tinkamą vaistininko partnerystę su gydytoju. Gydymą pacientui skiria ir visą gydymo procesą kontroliuoja gydytojas. Tuo tarpu vaistininko funkcijos yra glaudžiai bendradarbiaujant su gydytojais užtikrinti gydymo kokybę, taip pat suteikti pacientui visą reikiamą informaciją apie galimas neigiamas vaistų tarpusavio sąveikas bei atsakingą tinkamų vaistų vartojimą.“