Beje, būtent šiame mieste ir prasidėjo širdies nepakankamumo renginių savaitė Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.
„Susibūrę čia, norime atkreipti visuomenės dėmesį į šią ypatingą ir nepaprastai sudėtingą ligą, siekiame apsaugoti sveikus žmones nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei sulėtinti širdies nepakankamumo progresavimą. Juk šia liga Europoje serga maždaug 15 milijonų žmonių, Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuojamas taip pat vis gausesniam būriui asmenų – jų jau yra daugiau nei 100 tūkstančių“, – sutartinai tvirtino renginio iniciatoriai Kauno klinikų gydytojai, Lietuvos širdies asociacijos, Lietuvos kardiologų draugijos bei Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos atstovai.
Labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius simptomus
Taip tvirtino Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. dr. Raimondas Kubilius. Anot jo, rūpinantis savo širdies sveikata, labai svarbi širdies rizikos veiksnių korekcija.
„Ką tai reiškia? O gi tai, kad bet kuris nekoreguotinas širdies kraujagyslių rizikos veiksnys, pavyzdžiui, jei žmogus nekreipia dėmesio į padidėjusį kraujospūdį ir jo nekoreguoja, jei negydoma ar per vėlai gydoma struktūrinė širdies liga – visa tai gali komplikuotis širdies nepakankamumu. Paprasčiau kalbant, širdies nepakankamumas yra natūrali kitos ligos: padidėjusio kraujospūdžio, sutrikusio širdies ritmo, širdies raumens uždegimo ir pan., baigtis, – teigė profesorius. – Tai nepaprastai grėsminga būklė, nes kas antras pacientas nuo diagnozės nustatymo miršta maždaug per 5 metus“.
Kalbėdamas apie širdies nepakankamumą, R. Kubilius akcentavo, jog labai dažnai pirmųjų šio negalavimo simptomų žmonės paprasčiausiai nesureikšmina, neskiria jiems deramo dėmesio.
„Pritrūko oro lipant laiptais, vargina nuovargis, nepaaiškinama apatija, patino kojos? Dauguma kaltę dėl tokios savijautos suverčia stresui, neišsimiegojimui, kokiai nors kitai priežasčiai. Labai svarbu atminti, kad širdies nepakankamumas neatsiranda per dieną. Organizmas pirmuosius signalus apie gręsiančią ligą pradeda siųsti gerokai anksčiau. Nereikia vaidinti ypatingai sveikų ir viską galinčių. Būtina bent kartą metuose profilaktiškai nuodugniai pasitikrinti sveikatą,“ – aiškino kardiologas.
Profesorius pabrėžė, kad pacientams gana sunku paaiškinti, kokia būklė yra širdies nepakankamumas, kodėl ji rimta, kuo ypatinga.
„Žmogus tarsi ir supranta, kad jo širdis nebepajėgia organizmo aprūpinti reikiamu deguonies ir kraujo kiekiu. Tačiau vis tiek labiau bijo onkologinių susirgimų ar ūminio miokardo infarkto, – sako gydytojas.
– Šiuolaikinės medicinos galimybės daugumą anksčiau nepagydomomis laikytų ligų leidžia išgydyti, žmogus ir toliau gali gyventi visavertį gyvenimą, tuo tarpu širdies nepakankamumas – tai diagnozė visam likusiam gyvenimui. Kalbant apie žmogaus savijautą sergant šia liga, ypatingai daug priklauso nuo to, kaip žmogus sugeba su ja susigyventi, kiek išmoksta ją valdyti“.
Širdies nepakankamumui būtinas inovatyvus gydymas
Pasak kardiologo R. Kubiliaus, sudėtingos lėtinės ligos, geresnė pastarųjų kontrolė šiandien reikalauja inovatyvaus gydymo. Sergantys širdies nepakankamumu stovi ant slenksčio, kai toks gydymas yra tiesiog būtinas. „Kad žmogus gyventų kuo visavertiškesnį gyvenimą, kad būtų kuo mažiau apribotas ligos, gydymas privalo būti kompleksinis. Tai reiškia, kad būtina ne tik vartoti vaistus, bet ir iš esmės koreguoti savo gyvenimo būdą: stebėti išgeriamą skysčių kiekį, atidžiai rinktis maistą, įvertinti bei motyvuoti save fiziniam aktyvumui ir pan.
Kalbant apie vaistus, šiandien visų gydytojų ir mokslininkų žvilgsnis krypsta į naujos kartos preparatus, naujas molekules, kurios gali padėti. Deja, Lietuvos pacientams inovatyvūs vaistai kol kas neprieinami. Trūksta esminių sveikatos politikos sprendimų. Norisi tikėti, kad netolimoje ateityje jų sulauksime“, – kalbėjo profesorius.
Sunku tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems
Kaip būtų galima apibūdinti širdies nepakankamumu sergantį pacientą, koks jis?
Į šį klausimą Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, kardiologė doc. dr. Diana Žaliaduonytė–Pekšienė atsako taip: „Širdies nepakankamumu sergantis žmogus – tai dažniausiai sunkus ligonis. Pacientas dūsta, yra nuolat pavargęs, gali nedaug paeiti nepritrūkęs oro, dažniausiai būna piktas, nervingas, depresiškas.
Dėl šios ligos labai nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė, jis bijo išeiti į viešumą, kažkur išvykti, nes nuolat nerimauja dėl savijautos, nežino, kada jam liga vėl paūmės. Trumpiau tariant, šia liga sergantis pacientas tampa labai apribotas. Tačiau su sunkumais susiduria ne tik jis, bet ir jo artimieji. Pastarieji yra priversti taip pat išmokti gyventi su šia liga, nes jiems reikia slaugyti sergantįjį, dažniausiai jau vyresnio amžiaus žmogų, kuris neretai dar serga ir kitomis lėtinėmis ligomis. Drąsiai sakau: širdies nepakankamumas tampa išbandymu visiems“.
Pasak gydytojos kardiologės, širdies nepakankamumas yra liga, grėsminga gyvybei. Ji nepagydoma, progresuojanti, siejama su dideliu mirštamumu bei sunkiu sergamumu, kai simptomai yra labai varginantys, žmogus privalo vartoti daug vaistų, nemažai laiko praleidžia ligoninėse, o tam tikrais atvejais reikalingos net sudėtingos intervencinės kardiologinės bei kardiochirurginės procedūros.
Kiek sėkmingas bus gydymas, kaip jausis pacientas, anot D. Žaliaduonytės – Pekšienės, labai priklauso ne tik nuo širdies nepakankamumo stadijos, bet ir nuo gydytojo bei paciento tarpusavio susikalbėjimo, paciento noro mokytis atpažinti ir įvertinti simptomų pokyčius, gyvenimo būdo korekcijų. Gydytoja priduria, kad pagerėjus būklei jokiu būdu negalima pačiam užsiimti savigyda ir mažinti vartojamų vaistų dozes ar jų apskritai nebegerti.
„Savijauta dėl to ir pagerėja, kad vartojami vaistai. Visus sprendimus dėl vaistų vartojimo privalo priimti gydytojas“, – atkreipė dėmesį medikė.
Lietuvos pacientus riboja tik naujų vaistų pasiekiamumas
Jaunųjų širdies nepakankamumo specialistų atstovas Lietuvai Europos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo asociacijoje gydytojas kardiologas dr. Tomas Lapinskas tvirtino, kad Lietuva, lyginant su kitomis Europos šalimis, kai kalbama apie šiuolaikinį širdies nepakankamumo gydymą, iš bendro konteksto išskiria tik tuo, kad mūsų pacientai dar neturi galimybės gydytis naujaisiais, tarptautinėse rekomendacijose siūlomais vaistais.
„Kai kalbame apie diagnostiką, gydymo metodus, chirurgines ar technologines galimybes, atrodome gana panašiai kaip ir kitos Europos valstybės. Tačiau mus riboja naujausių vaistų prieinamumas. Žmonėms mes galime šiuos vaistus paskirti, tačiau retas jų gali juos įsigyti, nes vaistas yra brangus, dar nekompensuojamas valstybės, be to, jį vartoti dažniausiai reikia visą gyvenimą. Vėlgi, širdies nepakankamumui gydyti vieno vaisto juk nepakanka. Kad ir kaip būtų liūdna, ne kiekvienas pacientas išgali leisti sau visavertį gydymą“,– pastebėjo T. Lapinskas. Gydytojo kardiologo nuomone, gydytojai ir pacientai tiki, kad netolimoje ateityje situacija pasikeis ir Lietuvos pacientai turės tokias pat galimybes, kaip ir kitos Europos šalys, tarp jų ir artimiausi mūsų kaimynai – latviai bei estai.
Daugiau apie širdies nepakankamumą bus galima sužinoti:
Gegužės 11 d., 9-14 val., Širdies nepakankamumo savaitės renginiuose Kauno klinikose ir Kauno miesto poliklinikose.
Gegužės 19 d. Kauno miesto Santakos aikštėje organizuojamoje „Širdies nepakankamumo popietėje“, kur bus galimybė pasikonsultuoti su gydytojais, gydytojais-rezidentais ir kitais specialistais apie širdies nepakankamumo prevenciją, gydymo ypatumus.
