Apie tai pranešime spaudai kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičiene ir onkoimunologu, biomedicinos mokslų daktaru Mariumi Strioga.
Grėsmingiausia odos liga
Melanoma sudaro nuo 5 iki 10 proc. visų odos vėžinių susirgimų. Šia liga Lietuvoje kasmet suserga apie 300 žmonių. Jei į medikus kreipiamasi pavėluotai – su tolimosiomis metastazėmis, kurios gali būti kauluose, kepenyse, plaučiuose ar net smegenyse, – ligą išgydyti tampa kur kas sudėtingiau.
Melanoma dažniau serga vyresni nei 40 metų žmonės, tačiau pastaraisiais metais visame pasaulyje pacientų amžius jaunėja – į medikus vis dažniau kreipiasi 20–30 metų pacientai. Pasak specialistų, tą galima sieti su jaunimo polinkiu lankytis soliariumuose ir neatsakingu deginimusi kaitrioje saulėje. Nustatyta, kad melanoma moterims kiek dažniau pasireiškia kojose, vyrams – nugaros srityje. Gyd. J. Gibavičienė pabrėžia, kad gali užtekti ir vieno stipraus nudegimo, ypač jaunystėje, jog ateityje (po 10 ar net 20 metų) toje vietoje galėtų išsivystyti melanoma.
Nors didžiausias rizikos veiksnys – saulės ultravioletinių spindulių poveikis, melanomą gali nulemti ir žmogaus genetika. „Kartais melanoma atsiranda pažastyse ar lytinių organų, išangės srityse, t. y. tokiose kūno vietose, kuriose ir labai norėdamas saulės spindulių per daug negausi“, – sako J. Gibavičienė.
Į specialistus patariama kreiptis, kai odoje atsiranda naujas darinys (dažniausiai – apgamas) ar pradeda kisti jau esančio apgamo išvaizda. Jei ant kūno esantis apgamas pradeda išsiskirti iš kitų, gydytojai pataria taikyti ABCDE taisyklės kriterijus, kurie turėtų paskatinti kreiptis į dermatologą:
A (angl. asymmetry) – apgamas yra nesimetriškas;
B (angl. borders) – apgamo kontūras yra netaisyklingas, dantytas ar apgamo forma yra sunkiai apibūdinama;
C (angl. color) – apgamas tampa margas (sudarytas iš kelių spalvų ar atspalvių) arba ima blukti;
D (angl. diameter) – ypač įtartini apgamai, kurių skersmuo yra 6 ir daugiau milimetrų, nors ir mažesni apgamai, kurie atitinka kitus kriterijus, turėtų atkreipti dėmesį;
E (angl. evolution) – apgamas kinta, t. y. kai visi aukščiau paminėti apgamo parametrai kinta, pvz., apgamas tampa nesimetriškas, keičiasi jo forma, jis darosi margas ar ima blukti, didėja. Itin grėsmingas ženklas yra apgamo opėjimas.
Bet kuriuo iš šių atvejų patariama kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris apgamą ištirs specialiu prietaisu dermatoskopu, o, esant reikalui, pašalins bei nusiųs detaliai ištirti patologijos laboratorijoje.
Kalbinti specialistai pastebi, kad tarp žmonių, ypač vyrų, vyrauja nuomonė, kad dėl dėmelės ant kūno vykti pas gydytojus neverta. Dėl tokio požiūrio dažnai į medikus žmonės kreipiasi jau pavėlavę – su metastazavusia melanoma, kurios prognozė yra gerokai prastesnė, o gydymas sudėtingesnis, be to, labai brangus.
Melanomos gydymas
Pradinių stadijų melanoma, kuri dar nėra išplitusi, gydoma chirurginiu būdu – pašalinant naviką. Esant išplitusiai melanomai, priklausomai nuo ligos ypatumų, gydyti skiriami priešnavikiniai vaistai.
Jei nustatomos BRAF geno mutacijos navike, skiriama taikinių terapija, kurios efektyvumas dažnai būna labai didelis. Vis dėlto jos poveikis yra palyginti trumpalaikis, dažniausiai trunkantis nuo 6 mėn. iki pusantrų metų, nes ilgainiui navike išsivysto atsparumo mechanizmų ir vaistai praranda veiksmingumą.
Chemoterapija gydant melanomą labai mažai veiksminga. Dr. M. Strioga teigia, kad pastarųjų metų tyrimų rezultatai rodo, kad, esant pažengusiai melanomai, bene efektyviausias gydymo būdas – imunoterapija. Ji tinka ir pacientams, turintiems labai išplitusią melanomą su BRAF geno mutacija.
Apie ligą net neįtarė
45-erių Rolandui melanoma diagnozuota 2015 metais. Vyras kreipėsi į medikus, nes staiga ištino veidas ir burnos gleivinė. Paėmus mėginį iš dantenų paaiškėjo, kad tai – antros / trečios stadijos gleivinės melanoma. Vyras iki šiol nežino šios ligos priežasčių, nes ant kūno jokių požymių nesimatė.
Rolandas gydymą pradėjo chemoterapija. Iš pradžių tai buvo veiksminga – veido tinimas atslūgo. Tačiau, atlikus 6 chemoterapijos seansus, paaiškėjo, kad to nepakaks. „Gydytojai sakė laukti pagerėjimo. Daug domėjausi šia liga, todėl supratau, kad laukti tikrai neverta – liga gali bet kada atsinaujinti“, – prisimena Rolandas.
Dr. M. Strioga pasiūlė pacientui pereiti prie imunoterapijos, taikant vadinamuosius imuninės patikros postų slopiklius. Rolandui pavyko pakliūti į vienos universitetinės ligoninės Lietuvoje vykdomą melanomos gydymo programą. Gydymas vis dar tęsiasi, tačiau rezultatai jau geresni: naujų židinių nėra, o senieji traukiasi arba visai nyksta. „Tikiu, kad vaistai veikia efektyviai“, – sako pacientas.
„Negaliu sakyti, kad chemoterapija visiškai nepadėjo – ji sukontroliavo ligos plitimą. Tačiau realybė tokia, kad chemoterapija ligą tik „užmigdo“ – laikinas pagerėjimas gali trukti metus ar daugiau.
Vėliau, ligai atsinaujinus, ji gali tapti nebekontroliuojama“, – savo nuomone dalijasi Rolandas. Jis priduria, kad ir imunoterapijos poveikis pasireiškia ne iškart – gali praeiti apie pusę metų, kol jie „užkuria“ organizmą kovai su liga.
Nauji pažangūs gydymo būdai
Prie šios svarbios medicinos evoliucijos prisideda ir Lietuvos mokslininkai. Savo laboratorijose įmonė „Froceth“ išvystė metodą, kuriuo vadovaujantis iš paciento kraujo išskirtos specialios ląstelės (monocitai) modifikuojamos, kol pagaminamas dendritinių ląstelių preparatas. Jis įsotinamas vėžio antigenais ir tinkamai subrandinamas. Iš naujo patekusios į paciento organizmą, šios tinkamai „apmokytos“ ląstelės suaktyvina tuos limfocitus, kurie būtini kovai su vėžiu.
Dendritinių ląstelių preparatas indukuoja priešvėžinį imuninį atsaką, kuris gali užšaldyti ligą kurioje nors iš stadijų ir neleisti jai plisti ar plitimą sulėtinti. Jei po gydymo liga progresuoja, yra duomenų, kad po anksčiau taikytos imunoterapijos dendritinėmis ląstelėmis dalies pacientų organizmai geriau reaguoja į vėliau taikomą gydymą.
Dendritinių ląstelių preparatas ruošiamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į ligos požymius ir eigą, tyrimų rezultatus ir tai, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Turimi rezultatai rodo, kad daliai pacientų imunoterapija yra efektyvi – net ir esant ketvirtos stadijos melanomai, dalies gydomų ligonių gyvenimo trukmė pailgėja. Tačiau didžiausios klinikinės naudos gali tikėtis tie melanoma sergantys pacientai, kuriems imunoterapija dendritinėmis ląstelėmis pradedama taikyti esant kuo ankstyvesnei ligos stadijai.
„Net chirurgiškai pašalinus visus matomus neišplitusios melanomos židinius, organizme gali likti mikrometastazių – mažų melanomos židinių, kurių jokiais diagnostikos būdais aptikti negalima. Šiuo atveju imunoterapijos dendritinėmis ląstelėmis tikslas – indukuoti imuninį atsaką, kuris kiek įmanoma ilgiau kontroliuotų tuos mikrožidinius ir neleistų ligai atsinaujinti, o, esant ligos atsinaujinimui, galimai padidintų vėliau taikomo gydymo klinikinį efektyvumą“, – teigia dr. M. Strioga.
