„Liepos viduryje su šeima – vyru ir trimis vaikais (17, 10 ir beveik 2 metų) – vykome atostogauti į Turkiją, netoli Alanijos. Kurorte praleidome 8 dienas ir prieš pat išvykstant, paskutinę dieną pastebėjome įtartinus bėrimus ant mažiausio sūnaus kūnelio. Vakare jam ėmė kilti temperatūra. Mums pasisekė, kad čia buvo paskutinis vakaras ir neteko gydytis Turkijoje“, - pasakojo Toma (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Vos grįžusi šeima nuvyko į Santariškių klinikas.

„Anksti ryte jau buvo išberti delnai, pėdos ir vaiko užpakalis. Bėrimų daugėjo akyse – kol darė kraujo tyrimus, jų dar daugiau nusėdo ant sūnaus kūno. Mums pasakė, kad Lietuvoje šis virusas vadinamas enterovirusu. Dar detaliau viruso netyrėme, tačiau visi simptomai atitinka Koksaki viruso simptomatiką – bėrimai, temperatūra, skausminga, kone išopėjusi gleivinė, nuo rankų besilupanti oda. Vėliau tie bėrimai pavirsta skausmingomis vandeningomis pūslėmis, kurios trūkdavo, augdavo viena ant kitos, atsirasdavo žaizdelės“, - pasakojo vilnietė.

Berniukui dar šiandien ant pėdų, kelių ir delnų likę randai nuo šių žaizdelių.

„Konkrečių vaistų nuo šių virusų nėra, jie skirti tik palengvinti simptomams. Pavyzdžiui, tepalai nuo niežėjimo, nuo skausmo. Ligoninėje vaikas negulėjo išvis – namie reikėjo numušinėti temperatūrą, prižiūrėti odą. Mums pasisekė, kad vaikui nenuslinko nagai, bet pagal vaizdą atrodė, kad iki to nedaug trūksta. Kai pradėjo luptis pažeista gleivinė, oda nuo pirštų, rankų, kojų – atsisluoksniavo ištisi odos sluoksniai, tokiais dideliais lopais“, - pasakojo Toma.

Jokių perspėjimų apie šį virusą iki tol negirdėjusi pašnekovė pripažįsta, kad įspėjamųjų signalų buvę. Ją ypač stebino kurorto darbuotojų elgesys.

Enteroviruso žymės
Foto: Asmeninis albumas

„Buvome apsistoję viešbutyje, kuris turi nuosavą vandens pramogų parką. Ne kartą buvo taip, kad linksminantis vaikų baseine netikėtai atbėga darbuotojai ir visus išgena lauk, ištempia stop juostas, o po kelių valandų vėl atidaro pramogų zonas. Panašu, kad vykdavo staigus vandens pakeitimas, dezinfekcija“, - mena trijų vaikų mama. Ji tik paskutinę dieną sako pastebėjusi išbertą vaiką – šeima pamanė, kad mažyliui veikiausiai vėjaraupiai.

Šiandien berniuko sveikata jau pagerėjusi, stabilizavosi virškinimo sistema, mat iki tol vaikas ištisai viduriuodavo.

„Džiaugiamės tik tuo, kad virusas „prilipo“ paskutinę dieną – jei būtume atostogavę 12 dienų, tai su tokiu vaiku iš kambario negali išeiti, vaizdas buvo tikrai nekoks“, - pokalbį baigė pašnekovė.

Daugeliui virusas nėra toks pavojingas

Labiausiai Koksaki virusas sujaukė Rusijos turistų planus – skaičiuojama, kad liepą juo galėjo užsikrėsti apie 500 asmenų (70 proc. jų – vaikai). Turkija – itin populiari atostogų kryptis, tad šio viruso nesuvaldymas daugeliui kelia abejonių, ar verta ten vykti, skelbia vietinė žiniasklaida. Tą pati rašo ir Baltarusijos spauda - šios šalies turistai iš Turkijos grįžta su karščiuojančiais, išbertais vaikais. Baltarusijos turizmo kompanijų skaičiavimais, kelionių paketų į Turkiją pardavimai jau smuko 5-10 proc.

Enterovirusai - tai grupė Picornaviridae šeimai priklausančių virusų, galinčių sukelti daugybę infekcinių ligų, ypatingai kūdikiams ir vaikams. Jie gali sukelti įvairius klinikinius sindromus, pavyzdžiui, rankų-kojų-burnos ligą, herpanginą, miokarditą, aseptinį meningitą ir kt.

Enterovirusinės infekcijos plinta ištisus metus, tačiau vidutinio klimato zonoje didesnis sergamumas registruojamas vasaros – rudens mėnesiais.

Koksaki virusas priklauso enterovirusų grupei ir gali sukelti daugybę simptomų. Apie pusę vaikų, užsikrėtusių koksaki virusu, neturi jokių ligos simptomų. Kitiems staiga atsiranda karščiavimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai. Kai kuriems vaikams infekcija gali pasireikšti gerklės skausmu, pilvo diskomfortu ar pykinimu. Daugumai vaikų karščiavimas trunka apie 3 dienas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė DELFI neseniai aiškino, kad daryti „baubo“ iš šio enteroviruso visgi nereikėtų.

„Dažniausiai šiuo virusu užsikrečia kūdikiai, maži vaikai ir silpnesnio imunitetą turintys asmenys. Pavyzdžiui, 90 proc. suaugusių žmonių apskritai nejaučia jokių ligos požymių ir net net visiems susirgusiems vaikams liga išvis pasireiškia. Daryti baubo iš šio viruso tikrai neverta. Suprantu, kad jis sensacingas, gražiai skamba, tačiau iš tikrųjų tai tiesiog yra virusas, sukeliantis tam tikrus požymius, ir nuo jo yra savaime pasveikstama“, - sakė ji.

Kasmet ir Lietuvoje nustatomi Koksaki viruso sukeltos infekcijos atvejų – 2015 m. diagnozuoti 3 atvejai, 2016 m. – 6, 2017 m. – laboratoriškai patvirtintų viruso atvejų nenustatyta. Pašnekovės teigimu, diagnozuoti viruso tipą ir padermę – ilgas, kruopštus ir brangus laboratorinis metodas ir darbas.

„Dažniausiai rankų, pėdų ir burnos liga, sukelta Koksaki viruso, yra diagnozuojama iš klinikinių požymių. Dar dažniau žarnyno virusinės ligos, kitų enterovirusų sukeltos ligos gali būti nepatikslintos ir visos įeina į nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų grupę. Sunku pasakyti kiek tiksliai vaikų buvo užsikrėtę būtent šiuo virusu“, - sakė Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja.
Virusas perduodamas oro lašeliniu būdu.