Tačiau vis dažniau ir garsiau pasigirsta mokslininkų įspėjimai, jog šis technologinis stebuklas skatina navikų atsiradimą, krūties vėžio ląstelių plitimą bei yra pagrindinis Alzheimerio ligos atsiradimo veiksnys, rašoma pranešime spaudai.
Šiais laikais reta moteris apsieina be dezodoranto ar antiperspiranto pagalbos, mat, prakaitavimas yra normali kūno būsena. Taip žmogaus organizmas kontroliuoja savo kūno temperatūrą. Parduotuvių lentynose gausu įvairių priemonių, kurios ne tik padeda išvengti nemalonaus kūno kvapo, bet ir gali pakenkti mūsų sveikatai.
Su prakaitavimu ir nemaloniu kvapu mums kovoti padeda du preparatai – antiperspirantai ir dezodorantai. Antiperspirantai stabdo prakaitavimą, o dezodorantai šalina bakterijų sukeliamą nemalonų kūno kvapą. Antiperspirantų sudėtyje yra aktyvių druskų, kurios susiaurina prakaito liaukas ir lėtina prakaitavimą, taip užkimšdamos odos poras ir neleisdamos ištekėti prakaitui. Dezodorantų sudėtyje pagrindinė sudedamoji dalis – konservantas. Tai tam tikras antibakterinis junginys.
Anot „Baltijos-Amerikos klinikos“ gydytojos Kristinos Vaitkūnienės, Ženevos Universitete Šveicarijos mokslininkų atlikti naujausi tyrimai patvirtina, jog sintetinės aliuminio druskos, kurių dedamą į pažastų priežiūros priemones, yra itin pavojingos žmogaus sveikatai.
„Daugkartinis antiperspirantų naudojimas inicijuoja navikų augimą. Moksliniai tyrimai su pelėmis patvirtino, kad aliuminio chloridas įtakoja organizmo hormonų veiklą. Jis imituoja estrogenų poveikį ir taip skatina krūties vėžio ląstelių plitimą. Dažna krūties vėžio lokalizacija yra viršutinis, išorinis segmentas, pažasties sritis. Yra įrodymų, kad aliuminio druskos yra pagrindinis Alzheimerio ligos atsiradimo veiksnys. Tyrimais nustatyta, kad šios druskos prasiskverbia per smegenų kraujotakos barjerą ir kaupiasi smegenyse“, - apie dezodorantų ir antiperspirantai žalą kalbėjo gydytoja K. Vaitkūnienė.
Medikė pritaria pasaulyje garsaus profesoriaus ir gydytojo ankologo Andrea-Pascal Sappino nuomonei, kad reikėtų vengti bet kokio dezodoranto, kuris savo sudėtyje turi sintetinių aliuminio druskų. Renkantis su prakaitu kovojančias priemones jų etiketėse reikėtų vengti šių pavadinimų: Aliuminium Chlorohydrate, Aliuminium Chloride, Aliuminium Zirconium Trichlorohydrex GLY, Aliuminium Zircorium Pentachlorohydrate, Aliuminium Chlorohydrex.
„Tol, kol šie junginiai nebus pašalinti iš naudojamos kosmetikos, rekomenduoju naudoti saugias ir natūralias alternatyvas. Pavyzdžiui, augalų aliejus, alavijus, kalaminą (rožinė pudra), alūno kristalą“, - patarė gydytoja K. Vaitkūnienė.
Jaunystės, grožio ir sveikatos namus „Molecule“ atidariusi krepšininko Lino Kleizos žmona Agneta Kleizienė: „Vietoje cheminių priemonių siūlau rinktis natūralius dezodorantus, pagamintus iš Amaranto šaknies pudros, kurie puikiai sugeria prakaitą ir suteikia gaivos pojūtį visai dienai. Juose absoliučiai nėra kenksmingų medžiagų. Ypač aliuminio, dirbtinių kvapų, propilenglikolio.“
Natūralia kosmetika jau kuris laikas besidominti A. Kleizienė sako, jog renkantis prakaitavimą stabdančias ir nemalonų kvapą naikinančias priemones svarbu neapsigauti. Net vaistinėse esančių priemonių sudėtyje beveik visada galima rasti įvairių formų aliuminio druskų, o visiškai natūralių dezodorantų poveikis gali tiesiog nuvilti.
„Pati esu išbandžiusi daugybę natūralių dezodorantų, tačiau natūralumas dar negarantuoja veiksmingumo. Kai kurie natūralūs dezodorantai tik dar labiau paaštriną nemalonų kvapą“, - savo asmenine patirtimi dalinosi krepšininko žmona.
A. Kleizienė pritaria gydytojos K. Vaitkūnienės nuomonei, kad reikia vengti bet kokio dezodoranto, kuris savo sudėtyje turi sintetinių aliuminio druskų ir yra nenatūralus. „Renkantis natūralias priemones aš matau tik pliusus: skanus kvapas, komfortas ir tai nekenkia nei gamtai, nei žmogui. Ar gali būti geriau?“, - klausė žavi moteris.
DELFI primena, kad ne visi medikai pritaria prakaitavimą stabdančių priemonių ir vėžio ryšio įrodymams. Apie tai kiek plačiau kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. Tekstą dar kartą perskaityti galite čia.
