Tačiau staigesni svorio pokyčiai gali byloti ir apie rimtesnes sveikatos problemas. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Liubov Stolė pasakoja, kad svorio kritimą gali sukelti tiek išoriniai, tiek vidiniai organizmo veiksniai – medžiagų apykaitos, hormonų sutrikimas, rašoma pranešime spaudai.

Svorio pokyčiais dažniausiai skundžiasi žmonės, kurie netikėtai pakeičia savo gyvenimo ritmą, turi mitybos sutrikimų ar patiria nuolatinį stresą. Dėl didesnių svorio pokyčių neretai būna kaltos virškinamojo trakto ligos ar pakitusi skydliaukės hormonų veikla. Vaistininkė teigia, kad tokių priežasčių gali būti ir daugiau, o laiku į tai neatkreipus dėmesio, gali laukti rimtos pasekmės sveikatai.

Stresas ir nuolatinis nerimas

Anot vaistininkės, stresas – tai viena dažniausiai pasitaikančių staigaus svorio kritimo priežasčių. Jeigu jus kamuoja nuolatinis nerimas, didelis krūvis mokantis ar dirbant, miego sutrikimai, pastebite, kad svoris ėmė mažėti – reikėtų susimąstyti. Anot L. Stolės, tokiais atvejais dauguma žmonių susiduria su apetito praradimu: galite atkreipti dėmesį, kad kai dėl ko nors jaudinamės, būname susinervinę ir kartais net nepastebime, kaip praleidžiame visą dieną nieko nevalgę.

Vaistininkė pabrėžia, kad sumažėjęs apetitas – visiškai normali ir natūrali reakcija į patiriamą stresą, tad natūralu, kad svoris staiga ima kristi. Tačiau, anot vaistininkės, tuo nevertėtų džiaugtis, o kaip tik vertėtų susirūpinti. Nervinio jaudulio metu silpnėja mūsų organizmas, netenkame energijos, gresia išsekimas, didėja tikimybė susirgti.

„Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris mažina alkį ir visas mūsų organizmas būna pasiruošęs puolimui, pagreitėja medžiagų apykaita. Visgi, valgyti reikėtų nedideliais kiekiais, keletą kartų per dieną. Galima išgerti ramunėlių arbatos, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti“, – pataria ekspertė.
Rekomenduojama užsiimti malonia veikla, sportuoti, nes streso metu nenorime valgyti ne vien dėl dingusio apetito, bet ir dėl slogios nuotaikos.

Virškinamojo trakto susirgimai

Neretai virškinamojo trakto susirgimai tampa nepaaiškinamo svorio kritimo priežastimi, žmogus liesėja dėl bet kokių skrandžio ligų. Vienas svarbiausių bruožų, rodančių skrandžio veiklos sutrikimus – apetito praradimas ir nenoras valgyti. Taip pat vaistininkė pabrėžia, kad susirūpinti vertėtų, jei pavalgius jaučiamas skrandžio skausmas.

Įvairūs virusai taip pat gali tapti liesėjimo priežastimi. Jie užklumpa netikėtai ir pasireiškia vėmimu, viduriavimu, neretai per trumpą laiką ligoniai praranda keletą kilogramų. L. Stolė pasakoja, jog alkio jausmą gali lemti įvairios kasos, žarnyno, kepenų bei infekcinės ligos. Todėl jei keletą dienų nenorite valgyti, jaučiate skausmus, reikėtų pasitarti su vaistininku arba kreiptis į gydytoją.

Pakitusi hormonų veikla

Anot vaistininkės, skydliaukė atsakinga už mūsų organizmo hormonų išskyrimą – nuo jos veiklos priklauso metabolizmas, aktyvumas, vaisingumas ir kūno masė, todėl jos veikla tiesiogiai siejasi ir su svorio pokyčiais. Skydliaukės būsena, kada ji išskiria per daug hormonų, vadinama hipertiroze. Jos metu jaučiamės aktyvesni, pagreitėja medžiagų apykaita.

„Sergantys skydliaukės hipertiroze daugiau prakaituoja, yra nervingesni, nes sutrinka viso organizmo veikla. Sutrikus medžiagų apykaitai per trumpą laiko tarpą sunaudojama didelė dalis organizmo riebalų atsargų“, – pasakoja vaistininkė.

Tokių hormoninių sutrikimų pasekme gali tapti širdies ritmo sutrikimai ir mažėjantis kūno svoris. Skydliaukės problemos neretai yra paveldimos, tačiau jas sustiprinti gali stresas ir netinkama mityba. Pirmuosius simptomus gali būti sunku pastebėti, todėl vaistininkė rekomenduoja profilaktiškai skydliaukės veiklą pasitikrinti.

Netinkami mitybos įpročiai

Mityba – itin svarbus veiksnys daugelyje biologinių procesų. Anot L. Stolės, nereguliarus maisto vartojimas, praleisti valgymai gali tapti svorio augimo priežastimi. Natūralu, kad mitybos įpročiai nuolat keičiasi, tačiau svarbiausia, kad ji išliktų įvairi ir subalansuota.

„Kiekvieno besirūpinančio savo mityba gyvenime turėtų atsirasti terminas „mitybos disciplina“. Žmonės neturėtų užkandžiauti ar valgyti stovėdami. Reikėtų vengti greito maisto, „tuščių“ kalorijų“, – tikino specialistė.

Norint kontroliuoti savo svorį reikėtų pasirūpinti taisyklingu mitybos raciono sudarymu ir nepamiršti pavalgyti kas 2-3 valandas. Skubantys žmonės nepastebi, kad maitinasi nepilnaverte mityba, neturi valgymų plano, todėl neretai skundžiasi augančiu svoriu, energijos trūkumu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dažnas valgymas netaptų nuolatiniu užkandžiavimu.

Svoris gali didėti ir laikantis tam tikrų mitybos principų, pavyzdžiui nevalgant po 18 valandos. Nevalgyti rekomenduojama 3 valandas iki miego, kad organizmas galėtų suvirškinti maistą ir pasiruošti nakčiai. Tačiau, jei nevalgysime nuo 18 valandos, o miegoti eisime vėlai, mūsų kūnas ilgainiui pradės kaupti atsargas.

Sutrikęs miego režimas

Anot vaistininkės, svorio pokyčiams didelę įtaką turi miegas. Tad norint palaikyti stabilų kūno svorį, reikėtų palaikyti ir tinkamą miego režimą. Vaistininkė teigia, kad neišsimiegojus mūsų medžiagų apykaita sulėtėja, nes organizmas neturi pakankamai laiko atsigauti.

„Žmogaus organizme naktį vyksta svarbūs kūno svoriui procesai – išskiriamas leptinas, kurio stygius gali nulemti riebalų kaupimą. Leptinas yra pagrindinė medžiaga, reguliuojanti metabolizmą, lemianti mūsų nuotaiką bei energijos pusiausvyrą“, – teigia vaistininkė.

Jei neišsimiegame ir sulėtėja medžiagų apykaita, visos dienos metu sudeginama mažiau kalorijų, todėl svoris ima augti. Anot L. Stolės, kūnas nakties metu nepailsi, todėl ryte neturime noro valgyti ir padidėja persivalgymo rizika vakare. Nakties metu organizme natūraliai vyksta atsinaujinimo procesai, šalinamos nereikalingos medžiagos, auga raumenys, plaukai. Jei žmogus pavalgys prieš eidamas miegoti, organizmas bus užimtas virškinimu ir negalės atlikti atsinaujinimo procesų.

Tinkamas miego režimas, darbo ir poilsio santykis, disciplinuotas mitybos planas padeda užtikrinti subalansuotą organizmo veiklą, o tuo pat metu ir stabilų kūno svorį.