Skaičiuojama, kad ja serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų bei paauglių. Sulaukus 35 metų amžiaus kiekvienas žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą.

Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko prof. Mariaus Miglino, pradinėse ligos stadijose dauguma net nežino sergantys, nes nejaučia jokių simptomų. Tik pavieniai asmenys skundžiasi dėl padidėjusio kraujospūdžio atsiradusiu galvos skausmu ar jos svaigimu, spengimu ausyse, kraujavimu iš nosies, „musyčių“ skraidymu akyse, skausmais širdies plote ar širdies plakimais.

„Kadangi arterinė hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių simptomų, sergantysis gali dešimtmečius gyventi su nekoreguotu aukštu kraujospūdžiu, kol jis atsitiktinai nustatomas arba kai pasireiškia sukeltų komplikacijų simptomai. Aukštas kraujo spaudimas pažeidžia organus, kurie turi tankų kraujagyslių tinklą (akis, inkstus, smegenis), tačiau pirmiausiai jis žeidžia širdį bei visas kūno kraujagysles“, – pasakoja medikas.

Kaip matuoti kraujo spaudimą?

Nusprendus pasimatuoti kraujo spaudimą, svarbu tai daryti taisyklingai. Bent 5 minutes (o geriau 10-15 min) iki procedūros reikia negerti stiprios kavos ir kraujospūdį veikiančių medikamentų, nerūkyti, pailsėti. Matuojama sėdint, atsirėmus į kėdės atlošą, ranka padėta ant stalo. Manžetė uždedama ant žasto vidurio. Matuoti spaudimą reikėtų 2 kartus su 5 min pertrauka, išvesti matavimų aritmetinį vidurkį, matuoti rytais ir vakarais. Kraujo spaudimas dominuojančioje rankoje (dešiniarankis/kairiarankis) yra iki 10 mmHg didesnis nei nedominuojančioje.

Optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Pakartotinai kelis kartus 2 savaičių eigoje išmatavus kraujospūdį 140/80 mmHg ir daugiau – diagnozuojama arterinė hipertenzija.

Negydomos ligos komplikacijos

Sergant arterine hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl ilgainiui nekoreguojant kraujospūdžio gali pasireikšti su kardiovaskuline sistema susijusios komplikacijos, tokios kaip kairiojo skilvelio padidėjimas, koronarinė širdies liga, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, kraujagyslių pažeidimas.

Aukštas kraujo spaudimas yra lėtinė liga, kurios sukeltos komplikacijos dažniausiai atsiranda sergant ne vienerius metus. Tačiau M. Miglinas atkreipia dėmesį į tai, kad kartais kraujo spaudimo pakilimas būna labai greitas bei stiprus ir gali sukelti skubios pagalbos reikalaujančias situacijas. Viena iš jų – aortos disekacija. Tai būklė, kai yra pažeidžiama stambiausia mūsų kūno arterija, sukeliamas jos vidinio sluoksnio atsisluoksniavimas. Šios būklės metu jaučiamas stiprus, staiga atsiradęs plešiantis, duriantis, aštrus skausmas, dažniausiai tarpumentėje. Reikalinga skubi medicininė pagalba, nes mirtingumas siekia iki 80 procentų. Pusė šių pacientų miršta net nespėję atvykti į gydymo įstaigą.

Gydymo būdai

Arterinės hipertenzijos gydymas susideda iš dviejų dalių: medikamentinio gydymo ir/arba gyvenimo būdo pokyčių. „Keičiant savo kasdieninius įpročius galima net tik mažinti arterinį kraujo spaudimą, bet taip pat ir mažinti kradiovaskulinių komplikacijų riziką.

Arterinė hipertenzija tai liga, kuri truks visą likusį gyvenimą, todėl siekiant išvengti komplikacijų, vaistus reikės vartoti kiekvieną dieną, tačiau būtina keisti ir gyvenimo būdą: laikytis dietos, būti fiziškai aktyviems, atsisakyti žalingų įpročių, stengtis neturėti viršsvorio, vengti streso. Įvairių studijų duomenimis, dieta ir sveikas gyvenimo būdas mažina arterinį kraujo spaudimą ir sumažina širdies nepakankamumo simptomus, mažina kairio skilvelio hipertrofiją“, – paaiškina prof. M. Miglinas ir priduria, kad palikta nekontroliuojama hipertenzija gali įtakoti neįgalumą, prastą gyvenimo kokybę ar net mirtį.

Maždaug pusė asmenų, kurie nekontroliuoja savo arterinio kraujo spaudimo, miršta nuo kardiologinių hipertenzijos komplikacijų, o trečdalis nuo galvos smegenų insulto. Medikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti kontroliuoti hipertenziją ir sumažinti gyvybei pavojingų komplikacijų riziką.

Gegužę visame pasaulyje minima tarptautinė hipertenzijos diena. Šiemet Pasaulinė hipertenzijos lyga bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija globaliu mastu organizuoja iniciatyvą „Gegužė – kraujospūdžio matavimo mėnuo 2017“ (angl. May Measurement Month 2017, MMM17). Šios iniciatyvos tikslas – visame pasaulyje visą mėnesį matuoti kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių ir pateikti šią informaciją savo šalies atstovams.

Lietuva taip pat prisijungė prie šios akcijos. Visą gegužės mėnesį bus stengiamasi pamatuoti arterinį kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių, vyresnių nei 18 metų, Lietuvos šeimos klinikose, vaistinėse, darbovietėse, gydymo įstaigose. Mūsų šalyje tikimasi kraujospūdį pamatuoti ir pakonsultuoti 3000 žmonių.

Daugiau informacijos apie hipertenzija galima rasti Hipertenzija sergančiųjų asociacijos tinklalapyje čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)