Visgi skubiai į ligoninę nuvykusiai moteriai teko palaukti - žalios spalvos „kortelę“ gavęs pacientas pagalbos sulaukia per 3 valandas.

Gydytojos laukė lauke

Balandžio 16 dieną (per šv. Velykas) vilnietės sūnus po pietų miego atsikėlė su 39,5 C temperatūra ir smarkiai išbertomis kojomis.

„Su vyru be žodžių šokom į batus ir išlėkėm į Santarų klinikų Vaikų ligoninės priimamąjį. Lėkėm kiek tik galėjom, kadangi visa informacija apie meningokoką platinama per žiniasklaidą ragina kuo skubiau kreiptis į medikus. Sustojome prie pat durų ir aš su klykiančiu vaiku bėgte nubėgau prie durų“, - mena pašnekovė.

Kadangi ant durų aiškiai užrašyta, kad su išbertais vaikais griežtai draudžiama įeiti į vidų ir reikia skambinti į skambutį, Giedrė B. taip ir padarė.

„Paskambinau ir laukiu. Ateina slaugė (tikrai ne seselė, o su žalia apranga moteris) ir klausia kas mums atsitiko. Greitakalbe išberiu, kad aukšta temperatūra, išbertos labai kojos. Atsakymą gaunu tokį: vietų nėra, laukite mašinoje, kol atsilaisvins palata. Nebeištvėrusi pradedu pasikūkčiodama verkti ir paaiškinu, kad niekur neisiu, kol daktaras bent akies kraštu nepažiūrės ir neatmes baisiausio. Na, tada laukite lauke - išberia žodžius ponia ir nueina“, - pokalbį mena vilnietė.

Pašnekovės teigimu, tuo metu lauke lijo lietus, o ji stovėjo su vaiku už durų ir verkė.

„Po keliolikos minučių mus pakviečia užeiti į izoliuotą palatą. Įbėgam, išrengiam vaiką ir laukiam...5 min...10 min.. 15 min.. 20 min... 30 min... Nebeiškentusi einu ieškoti ko nors. Randu mergaitę, kuri kažką veda į kompiuterį. Pasiteirauju, ar pagaliau ateis kas nors, sako - būkit ramiai, ateis. Laukiam toliau dar 10 minučių. Ateina sesutė, pamatuoja temperatūrą. Laukiam vėl 7 min. Ateina kita sesutė, pamatuoja pulsą. Laukiam toliau 15 min, kol ateina daktarė, kuri paneigė baisiausią – meningokoko infekcijos – diagnozę“, - atsidūsta mama.

Dėl to moteris, žinoma, labai nudžiugo, tačiau ilgas laukimas jai sukėlė klausimų – ar būtų spėta išgelbėti vaiko gyvybę, jei būtų pasitvirtinusi žaibiška ligos forma?

„Mes juk ne daktarai, namie blaiviai įvertiname požymius, ligos sunkumą ir važiuojam pagalbos. Daktarei priekaištų neturiu, tačiau tai kas vyksta priimamojo skyriuje yra nežmoniška“, - piktinosi ji.

Skyrius kartais persipildo

Vaikų ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė DELFI paaiškino šią situaciją.

„Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, esančiame Pediatrijos korpuse, tuo metu, kai atvyko mama su vaiku, kuris, kaip rodo ligos istorija, karščiavo jau trečią dieną, buvo per keturiasdešimt pacientų. Visi boksai tuo metu buvo užimti. Labai gerai, kad mama, pamačiusi perspėjimą, kad su išbertu vaiku eiti į bendrą Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus patalpą, negalima, laikėsi šio draudimo.

Taip yra apsaugomi kiti pacientai nuo galimybės užsikrėsti lakiomis infekcijomis. Todėl slaugytoja mamai pasiūlė palaukti automobilyje, o kai tik boksas atsilaisvino, pakvietė. Deja, Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius per mažas tam skaičiui pacientų, kuris kartais susidaro savaitgaliais ar švenčių dienomis, kai Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojai su vaikais neturi galimybės kreiptis į pirmines sveikatos priežiūros įstaigas“, - rašoma atsakyme DELFI.

Dėl to, kad susidaro dideli pacientų srautai, vaikams, kuriems nereikia skubios pagalbos, tenka palaukti.

„Tam Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje slaugytojas, įvertinęs vaiko gyvybines funkcijas (temperatūrą, pulsą ir kt.) suteikia pagalbos pirmumo eilę (raudona – pagalba nedelsiant, geltona – pagalba per 1 val., žalia – pagalba per 3 val.). Vaikui buvo suteikta žalia spalva. Tenka tik apgailestauti, kad tėvų nerimas dėl vaiko sveikatos ir noras gauti pagalbą nedelsiant tėvams kartais trukdo objektyviai įvertinti susidariusią situaciją.

Deja, šiuo atveju suteikti pagalbą nedelsiant nebuvo nei galimybių, nei objektyvių priežasčių. Tačiau norime pasakyti ir tai, kad ligoninės darbuotojams nuolat vedami mokymai, kaip bendrauti su pacientų tėvais ypatingose situacijose, kaip juos nuraminti, – ko šioje aprašytoje situacijoje, reikia pripažinti, ir pritrūko“, - sakė J. Normantienė.