Jauna moteris papasakojusi savo ligos istoriją pripažino – baigus gydymą ir pradėjus domėtis krūties rekonstrukcijos operacija, iš jos buvo pasijuokta – gyvybė išgelbėta, ko dar gali norėti?
Pasigedo žmogiškumo
Nuo krūties vėžio mirė ir Laimos senelė, tad, moters teigimu, jos ligai buvo galima užbėgti už akių. Tačiau. Niekas darytis tyrimų neskatino, į vilnietės nuogąstavimus įsiklausyta nebuvo.
„Ateini pas gydytojus ir girdi tartum priekaištą – ką čia tokia jauna veiki? Yra vyresnių, aukštesnės rizikos pacienčių“, - nuoskauda dalijasi 42-ejų pašnekovė.
Praėjus šiek tiek laiko moteris vienoje krūtyje užčiuopė guzą. Verdiktas negailestingas – III stadija.
„Pamenu, buvo žiema, buvau susirgusi, turėjau bėdų ir su dantimis. Viskas, atrodo, sujautrėjo, kažką užčiuopiau ir krūtyje. Pagaliau patekusi pas gydytoją jau pirmo vizito akyse mačiau, kad ji nebeturi abejonių. Po poros tyrimų sutinku gydytoją koridoriuje ir klausiu – vėžys? Sako, taip. Tokiu tonu, lyg būčiau paklaususi, ar saulė šviečia. Žmonės gal kartais įgyja imunitetą kitų problemoms...“, - su giliu priekaištu pasakojo ji.
Po echoskopijos tyrimo buvo priimtas sprendimas skubiai daryti operaciją ir pašalinti darinį. Nuo diagnozės iki operacinio stalo – vos dvi savaitės.
„Tai buvo kažkoks šokas. Dabar, kai atsuku laiką atgalios, nesuprantu, kaip tas dvi savaites sugebėjau dirbti. Įvairios užduotys, bendravimas su klientais, kolegomis, o viduje – tuštuma. Vis dar tikėjausi, kad tai baisus sapnas“, - mena pašnekovė.
Naštą nešė viena
Antras šokas moters laukė po operacijos, kurios metu pašalinta krūtis. Laimos teigimu, susitaikyti su pokyčiais – sunku.
„Vienoms pašalinama tik krūties dalis, tad kai moteris apsirengusi rūbais, nieko net neįtartum. Aš nesu stambaus kūno sudėjimo, tad krūties pašalinimas buvo labai vizualiai ryškus. Kai nuėmė tvarsčius, pamačiau, kad vietoje krūties ne lygi vieta, o duobė – navikas pašalintas su visais audiniais, raumenimis iki pat kaulo. Tad liemenėlės, įdedami protezai šiek tiek gelbsti, bet savijautos nepagerina“, - pripažįsta ji.
Pacientėms pasiūlomos specialios liemenėlės, pritaikytos protezo nešiojimui. Per metus nemokamai (kompensuoja VLK) gali įsigyti vieną rinkinį.
Tuo metu Laima buvo vieniša, tad po operacijos savo statusą vertino dar jautriau. Bendraudama su kitomis onkologinėmis ligonėmis ar jau pasveikusiomis moterimis ji matė, kad antra pusė palengvina gydymą, dalijasi emocine našta.
„O galvoti apie naujų santykių užmezgimą tampa labai komplikuota. Pirmas įspūdis yra svarbiausias. Vyras neretai viską priima taip, kaip mato. Iki gilesnių dvasinių dalykų, jausmų net neturi progos priartėti“, - svarstė pašnekovė.
Spindulinė terapija negrįžtamai paveikia odą
Moteriai buvo pasakyta, kad apie krūties rekonstrukciją galima galvoti tik po dviejų metų. Išlaukusi šį laiką ji tikina susidūrusi su skeptišku medikų požiūriu.
Jau daugelį metų krūties rekonstrukcinės operacijos onkologinėms ligonėms yra pilnai kompensuojamos. Moteris pabrėžia, kad čia – ne estetinė chirurgija, tad kabinetuose neguli aplankai su pasiūlymais. Kiekviena pacientė – individualus atvejis, vienos operacijos neretai nė nepakanka. Laimai jos buvo atliktos trys.
„Rezultatu esu patenkinta, tačiau natūrali krūtis nuo dirbtinės – žinoma, kad skiriasi. Net aukščiausio meistriškumo gydytojai nėra stebukladariai. Odą labai paveikė švitinimas (spindulinė terapija) – ji kitaip tempiasi, ant jos siūlės kitaip atrodo, randai skirtingai gyja. Pirmos operacijos metu padaryto pjūvio randas nugaroje ir vienas paskutinių randų priekyje skiriasi kaip diena ir naktis“, - sako moteris.
Laima svarsto, kad daugelį moterų atbaido tai, kad nėra lengva atrodyti taip, kaip anksčiau – laukia daug operacijų, narkozės, pooperacinis laikotarpis. Tačiau, jos teigimu, rezultatas to būna vertas.
„Taip reikia padaryti ne dėl kažko kito, o dėl savęs – dėl moteriškumo, pasitikėjimo sugrąžinimo. Nereikia bijoti. Mano atveju, jaučiau priešpriešą iš savo gydytojos. Atrodo, kad Nacionaliniame vėžio institute svarbu tą vėžį išpjauti. Nesvarbu, kaip. Nesvarbu, kas bus po to. Visi, žinoma, linki pasveikimo, tačiau trūksta susikalbėjimo ir dėl to kenčia pacientės. Aš iš specialistų, pas kuriuos gydžiausi, net neišgirdau, kad egzistuoja tokios operacijos, paraginimo, kad nebijočiau, susigrąžinčiau krūtį, kol jauna. Reikėjo jums pamatyti mano gydytojos išraišką, kai jai pranešiau planuojanti apie šią operaciją. Veide buvo nepritarimas, balse – abejonės ir visi „o bet tačiau“. Nemalonus prieskonis liko, tačiau laikai keičiasi“, - reziumavo moteris.
Dar nepraėjo penkeri metai nuo diagnozės, tačiau panašu, kad vėžys buvo išgydytas.
Natūraliausias vaizdas – naudojant pacientės audinius
Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras persikėlęs iš Centro filialo (buvusio Raudonojo kryžiaus ligoninės) sėkmingai atlieka aukščiausio lygio mikrochirurgines operacijas. Laimą operavo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas med. dr. Nerijus Jakutis.
„Turint BRCA1 arba BRCA2 geno mutaciją, didelė tikimybė, kad vėžys gali išsivystyti ir antroje krūtyje. Todėl šios pacientės atvejis ypatingas tuo, kad pirmosios operacijos metu buvo atlikta sveikosios krūties odą išsaugojanti mastektomija bei vienmomentinė rekonstrukcija implantu, be to, tos pačios operacijos metu atlikta ir dešinės, jau anksčiau pašalintos krūties rekonstrukcija, panaudojant nugaros plačiojo raumens lopą ir implantą. Antrosios – korekcinės, operacijos reikėjo dėl to, kad stengėmės, jog rezultatas būtų maksimaliai geras“, - pasakojo N. Jakutis.
Galutinė implanto padėtis vienoje ir kitoje krūtyje dėl skirtingų gijimo sąlygų buvo kiek skirtinga. Dėl to ir prireikė dar vienos operacijos. Trečios operacijos metu buvo suformuoti krūtų speneliai.
Gydytojo teigimu, yra keli srautai pacienčių. Vienos – jaunos, joms jau atlikta mastektomija, bet jos turi riziką susirgti vėžiu ir sveikoje krūtyje. Joms vienu atliekamos tarsi dvi operacijos – profilaktinė, kurios metu pašalinama krūtis, tačiau išsaugoma oda su paodžiu, ji vienmomentiškai dažniausiai rekonstruojama implantu, ir antroji – rekonstruojama onkologų pašalinta krūtis. Jei viskas praeina sklandžiai, spenelis formuojamas jau po trijų mėnesių. Dar po 2-3 mėnesių tatuiruotės būdu suformuojama vadinamoji areolė ir krūtis jau turi visus savo atributus.
„Didžiausias srautas yra kiek vyresnių pacienčių, kurioms sukakę 40-55 metai, joms pašalinta krūtis, tačiau moterys neturi BRCA1 ar BRCA2 geno mutacijų. Jos pageidauja pašalintosios krūties rekonstrukcijos. Šios moterys neretai būna „pilnesnės“ – apatinėje pilvo dalyje būna didesnė ar mažesnė audinių sankaupa. Mikrochirurginės operacijos metu joms pageidaujant persodinamas pilvo apatinės dalies minkštųjų audinių lopas – MS TRAM arba DIEP. Tada krūtis rekonstruojama savaisiais audiniais, nėra implantams būdingų, nors ir retų, komplikacijų, o ir pilvas lygus kaip po estetinės pilvo plastikos. Tokiu būdu suformuota krūtis estetiškai atrodo natūraliausiai, pasiekiamas geriausias ir svarbu pažymėti – ilgalaikis, rezultatas“, - pasakojo N. Jakutis.
Krūtų rekonstrukcijos tikslas nėra bandyti daryti tai, kas neįmanoma – sukurti idealiai atrodančią, sveikajai krūčiai absoliučiai simetrišką, krūtį, juolab turint omenyje, kad antroji krūtis gali būti labai didelė arba ženkliai nukarusi dėl amžinių pakitimų, todėl tokia sveika krūtis negali būti atskaitos tašku atkuriant prarastąją krūtį.
„Po visų krūties rekonstrukcijos etapinių operacijų abi krūtys būna labai panašios, o atkūrus pagrindinius krūties atributus – spenelį bei aureolę – pasiekiamas labai geras rezultatas. Nekeliame tikslo, kad po operacijos moteris galėtų apsinuoginusi iki pusės vaikščioti Ispanijos paplūdimyje, tačiau rezultatai būna tikrai geri. Tačiau reikia pabrėžti, kad krūtų rekonstrukcijos nauda – ne tik fizinė, tačiau daug daugiau ir emocinė, psichologinė. Svarbiausia, kad moteris jaustų psichologinį komfortą,“ - aiškino pašnekovas.
Gydytojas pasakojo, kad moterys po mastektomijos nešioja išorinį protezą, kuris užpildo liemenėlės kaušelio tūrį. Pacientės skundžiasi, kad pasilenkus protezas iškrenta, tai sukelia didelį nepatogumą, slegia psichologiškai. Tai taip pat tampa viena iš priežasčių, dėl ko pacientės pasiryžta krūties rekonstrukcijai.
„Krūtis – nėra tik organas. Tai moteriškumo simbolis, tapatybės dalis. Atgavusi krūtį moteris jaučiasi naujai – išauga jos pasitikėjimas savimi, savivertė, pagerėja bendra psichologinė būsena. Tai yra įrodyta ir medicininiais tyrimais“, - kalbėjo jis.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas apgailestavo, kad Laimai teko susidurti su neigiamu onkologų požiūriu į krūties rekonstrukciją. Gydytojo teigimu, dabar medikų požiūris jau pasikeitė ir toliau keičiasi į gerąją pusę.
„Prieš ketvertą metų dar buvo gana neigiamas – onkologai gelbsti gyvybes, o rekonstrukcinės operacijos yra nereikalingos, neretai nepasiseka, gali iššaukti vėžio recidyvą ir panašiai. Visa tai yra neįrodyta. Pastebime, kad dar nemaža dalis Lietuvos onkologų siūlo išlaukti 5 metų laikotarpį, kai jau galima atsikvėpti, kad moteris sveika. Tačiau kiek man teko vykti į pasaulinio lygio konferencijas, domėtis naujausiais tyrimais ir kalbėtis su pasaulinio lygio specialistais – nė vienas jų nekalba apie 5 metų laikotarpį. Jie kalba apie tai, kada anksčiausiai galima pradėti rekonstrukcinį gydymą, t.y., praėjus mažiausiai 1 mėnesiui po chemoterapijos ir bent pusmečiui po spindulinio gydymo, pabrėždami, kad operuoti galima tik tada, kai pati moteris jaučia, ar ji tam pasiruošusi fiziškai ir emociškai“, - pabrėžė pašnekovas.
Kai kuriais atvejais galima atlikti pirminę krūties rekonstrukciją, t.y, tos pačios operacijos metu ir pašalinti krūtį, ir ją atkurti. Esminė kliūtis, galinti koreguoti tokius planus – pomastektominis spindulinis gydymas, kuris labai neigiamai paveikia galutinį estetinį rekonstrukcijos rezultatą.
N. Jakutis reziumuodamas pabrėžė, kad plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai stengiasi niekada netrukdyti ilgo ir sudėtingo onkologinio gydymo proceso, nes jis – svarbiausias, tačiau yra pasiruošę padėti, kai jau galima.
„Svarbiausia – gyvybės gelbėjimas, tačiau neigti rekonstrukcinės operacijos naudą, poreikį ir rezultatus – būtų naivu“, - užbaigė pašnekovas.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.
