Lietuvoje išgyvenamumo susirgus storosios žarnos vėžiu rodikliai nors ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu. Tik 37 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijose, o 16 proc. abiejų lyčių pacientų iš karto nustatomas IV stadijos storosios žarnos vėžys.

Kodėl? Skirtingų atsakymų tiesioginėje DELFI TV konferencijoje pateikė trys Nacionalinio vėžio instituto ekspertai: Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas habil. dr. Eugenijus Stratilatovas, Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Everatt bei Chemoterapijos skyriaus gydytoja chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.

Painioja su mažakraujyste, hemorojumi

Nurytas maistas per stemplę patenka į skrandį, jame apvirškinamas ir nuslenka į žarnyną, kuris dalijamas į dvi pagrin­dines dalis – plonąsias žarnas ir storąją žarną. Per plonąją žarną keliaujantis maistas toliau virškinamas, pagrindinės medžiagos iš čia patenka į visą organizmą. Toliau maistas patenka į storąją žarną, kuri skirstoma į tris dalis: akląją (iš jos išeina kirmėlinė atauga), gaubtinę ir tiesiąją žarną.

Kolorektalinis vėžys yra piktybinis navikas, augantis ant vidinės tiesiosios ar gaubtinės žarnos sienelių. Jis gali prasidėti nuo mažos ataugos, vadinamos polipu, kuris buvo diagnozuotas dar prieš kelerius metus. Tai nereiškia, kad kiekvienas polipas virsta naviku, tačiau aptiktą polipą geriausia pašalinti.

Dauguma žmonių mano, jog jų genetinis kodas lemia riziką susirgti kolorektaliniu vėžiu. Tačiau tik mažiau nei 10% visų vėžio atvejų gali būti paaiškinami genetiniais pakitimais. Iš tiesų mokslininkai mano, kad daugiau įtakos vėžiui susiformuoti turi mūsų gyvenimo būdas. Todėl nenuostabu, kad šis vėžys pelnęs gyvenimo būdo veidrodžio etiketę.

„Reikia pabrėžti, kad visgi šis vėžys, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, yra geriausiai išgydomas. Todėl išskirtinį dėmesį skiriame tam, kad kuo daugiau pacientų, pajutę ligos simptomus, apsilankytų pas medikus. O šiandien situacija tokia, kad apie ketvirtadalis vėžio atvejų yra „užleisti“, iki 40 proc. ligą aptinkame pirmose stadijose“, - sakė Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas habil. dr. Eugenijus Stratilatovas.

Eugenijus Stratilatovas

Gydytojo teigimu, per vėlai pacientai pas jį ateina dėl dviejų priežasčių – neretai ligos eiga būna paslaptinga, besimptomė, tačiau antra grupė pacientų į šiuos simptomus nekreipia dėmesio.

„Klasikinis pavyzdys – žmogui vystosi nedidelio laipsnio mažakraujystė. Pacientas tikrinasi visus organus, jam išrašo gerti geležį, skundų nebėra. Kai aš pradėjau dirbti, man buvo įkalta: jei yra mažakraujystė ir neaišku, kas ją sukelia, reikia galvoti apie gaubtinės žarnos dešinės pusės vėžį. Šie pacientai turėtų būti automatiškai tikrinami ir patys tikrintis“, - patarė E. Stratilatovas.

Nerimą turėtų sukelti ir nedidelis kraujavimas, pastebimas išmatose.

„Žmogus sau diagnozuoja hemorojų, dar pasitaria su kaimynu, ir vietoje to, kad nueitų pas specialistą, gydosi įvairiomis žvakutėmis, kol atsiranda žymiai rimtesnės problemos“, - priekaištavo jis.

Jauni pacientai – pavieniai atvejai

Kol kas tikslios kolorektalinio vėžio priežastys nėra žinomos, tačiau žinoma, kad didesnės rizikos grupėje yra šie žmonės:

- vyresni nei 50 metų amžiaus

- tie, kurių šeiminėje anamnezėje yra daugybinė polipozė (kai storosios žarnos gleivinėje randami gerybiniai navikai – polipai)

- ilgą laiką sergantys opiniu kolitu (yra žarnyno gleivinės pakitimai)

- vartojantys daug riebalų ir mėsos, o mažai daržovių ir ląstelienos

- rūkaliai

- tie, kurių šeimoje buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys (ypač, kai liga buvo nustatyta jaunesniems nei 45 metų amžiaus asmenims).

Chemoterapijos skyriaus gydytoja chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė patvirtino, kad jos pacientai dažniau būna vyresnio amžiaus.

„Sergančiųjų vidurkis – apie 60 metų. Lyčių pasiskirstymas panašus. Gaila, tačiau man tenka susidurti ir su daug daugiau jaunesnio amžiaus pacientų – tai jauni, aktyvūs žmonės, kurie daug dirba, mažai ilsisi, patiria didesnį stresą, ignoruoja ankstyvuosius simptomus. Labai gaila, kai tokie pacientai ateina ir jiems diagnozuojamas išplitęs vėžys. Jauniausias mano pacientas buvo 18 metų, tačiau jo vėžys buvo genetiškai paveldėtas. Tai išskirtinis atvejis. Tačiau atsitiktinai vėžys buvo nustatytas ir 19-mečiui“, - pasakojo gydytoja.

Chemoterapijos skyriaus gydytoja chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.

Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas habil. dr. Eugenijus Stratilatovas paneigė nuogąstavimus, kad šis vėžys daug akyliau nusitaikė būtent į jaunus žmones. Jo teigimu, Lietuvoje ši statistika negalioja, tokie atvejai pavieniai – iki 50-ies atvejų per penkerius metus.

Žmogaus likimas – jo rankose

Dr. Rūta Everatt, NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, įvardijo Jungtinėje Karalystėje atliktą tyrimą, kurio metu nustatyta, jog net 54 proc. storžarnės vėžio atvejų lemia gyvensenos veiksniai.

„Pagrindiniai rizikos veiksniai, dėl kurių jau nebekyla abejonių, yra šie – gausus raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, mažas skaidulinių medžiagų kiekis maiste, nutukimas, alkoholio vartojimas bei rūkymas. Koreguojant šiuos veiksnius galima sumažinti riziką susirgti storžarnės vėžiu“, - tikino pašnekovė.

Daugiausiai skaidulų gauname iš pilno grūdo produktų, vaisių bei daržovių.

Pilno grūdo gaminiuose nuo grūdo nėra pašalinta luobelė (sėlenos), todėl juose yra daugiau skaidulinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Vietoje baltos duonos rinkitės juodą, geriau pirkti pilno grūdo makaronus ar miltus, vartoti neapdorotas kruopas – grikius, avižas, ruduosius ryžius“, - vardijo R. Everatt.

mokslininkė epidemiologė dr. Rūta Everatt

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad fiziškai aktyvesni žmonės rečiau serga storžarnės vėžiu. Kadangi šiais laikais daugeliui žmonių darbe tenka ilgai sėdėti, taip pat praleidžiama daug laiko sėdint prieš TV ar kompiuterio ekraną namuose, buvo rekomenduota pajudėti tiek darant pertraukas darbe, taip pat rasti sau priimtiną būdą fizinei veiklai laisvalaikiu“, - tęsė ji.

Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas habil. dr. Eugenijus Stratilatovas pridūrė, kad šiandien vis daugiau žmonių vykdami į darbą sėda į automobilius, o ne stumdosi autobuse ar eina pėsčiomis, pasikeitusi ir maisto produktų kokybė.

„Mitybos būdas atėjo iš Vakarų – greitai, paprastai, bet tai nėra sveika“, - sakė jis.

Pagrindiniai kolorektalinio vėžio simptomai

Dažniausi simptomai yra šie:
kraujas išmatose (gali būti nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos)
storosios žarnos veiklos pakitimai (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač jei tuštinantis kraujuojama) be aiškios priežasties, trunkantys ilgiau nei 6 savaites
pilvo skausmai
anemija
svorio netekimas dėl neaiškios priežasties
pilnumo jausmas žarnyne po tuštinimosi
nepaaiškinamas didelis nuovargis

Kartais storosios žarnos vėžys gali sukelti žarnų nepraeinamumą. Šiuo atveju atsiranda pykinimas ar vėmimas, vidurių užkietėjimas, dieglių pobūdžio skausmai, pilvo pūtimas. Žarnyno vėžys dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims. Jei minėti simptomai atsiranda jaunesniems žmonėms, tai jų priežastis gali būti ir kiti negalavimai.

Pvz., tai gali būti dėl dirgliosios žarnos sindromo, Krono ligos ar hemorojaus. Tačiau labai svarbu, kad nepamirštumėte, jog šie simptomai gali būti ir susirgus vėžio liga. Atsargumo dėlei kuo greičiau pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.

Įdomu ir tai, kad nuo naviko lokacijos gali priklausyti ir paciento išgyvenamumas bei gydymo kokybė. Priklausomai vėžio lokacijos, yra netgi parenkami skirtingi vaistai.

„Kaip rodo patirtis, dešinės pusės navikai yra sėkmingiau gydomi ir pacientai gyvena geriau. Dešinė pusė – tai, kas prasideda virš apendikso“, - informavo E. Stratilatovas.

Vėžio gydymo principai per daugelį metų labai nesikeitė – taikomas chirurginis bei medikamentinis gydymas, tačiau būtent pastarajame keitėsi vaistai, sėkmingai taikoma biologinė terapija, naudojami nauji deriniai chemoterapijoje. Daugiau apie diagnostiką ir gydymo galimybes rasite čia.

Visą konferencijos įrašą, gydytojų atsakymus į skaitytojų klausimus rasite žemiau:

Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.