Šiuo metu kiaušidžių vėžiui nėra išrasta jokia tikrinimo programa, todėl moterims, turinčioms aukštą ligos išsivystymo riziką, patariama kiaušides ir kiaušintakius išsioperuoti.
Kol kas dar nėra aišku, ar vėžiui aptikti užtenka paprasto kraujo tyrimo.
Medicininiame žurnale „Journal of Clinical Oncology“ buvo aprašytas tyrimas, kuriame dalyvavo 4 248 moterys.
Viena dalyvė, Caroline Presho pasakojo, kad krūtų ir kiaušidžių vėžys yra paplitęs jų giminėje. Sumažinti vėžio tikimybę, moteriai buvo rekomenduota operacija, tačiau kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimas paskatina menopauzę, o jos pradžia jauname amžiuje turi žalingą poveikį kaulams bei širdžiai.
Be nuolatinio tikrinimo, kiti vėžio aptikimo būdai yra vizualiniai. Reikia stebėti, ar nepasireiškia šie simptomai:
Nuolatinis vidurių pūtimas,
Patinęs pilvas,
Nepatogumas pilvo srityje,
Greitas pasisotinimas ir apetito dingimas,
Noras nusišlapinti daugiau ir greičiau nei įprastai.
Maždaug 2 iš 10 moterų per savo gyvenimą susirgs kiaušidžių vėžiu. Tačiau tyrimo metu buvo stebimos moterys, kurių šansai susirgti vėžiu yra didesni.
Tyrimo metu buvo stebimas chemikalo vadinamo CA125 kiekis moterų kraujyje. Šį chemikalą gamina kiaušidžių audinys, o jo lygio kraujyje padidėjimas yra ligos ženklas.
Moterims taip pat buvo teikiama kasmetinė skenografija, o būtinybės atveju - ir operacija.
Per trejus metus, kai dalyvėms buvo teikiama skenografija ir metai po jų paskutinio kraujo tyrimo, vėžys buvo diagnozuotas 19 moterų, 10 iš jų liga buvo pirminėje stadijoje.
Per penkerius metus po to, dar 18 moterų buvo diagnozuotas vėžys. Šįkart - tik vienai jų pirminėje stadijoje.
Kol kas nėra aišku, ar nuolatiniai kraujo tyrimai ir skenografija iš tiesų padeda išgelbėti moterų gyvybę.
Nors ekspertai pritaria, kad tai yra puikus būdas aptikti vėžį, tačiau gydytojai perspėja, kad auglio išsivystymo tikimybė sumažėtų kur kas labiau, jeigu moterys pasirinktų operaciją.
