„Mano anyta neteko daug svorio, jautėsi labai prislėgta, jai skaudėjo žandikaulį, galvos oda buvo labai skausminga – ji net negalėjo šukuotis“, – sako Amanda Bartlett, kurią cituoja BBC.

„Ligoninėje praleidome keturias valandas, galiausiai ji apčiupinėjo savo kėdę, griebė man už rankos ir pasakė: „Amanda, aš nieko nematau“. Tądien ji apako.“

Kita moteris papasakojo, kad jai skaudėjo žandikaulį, ausį ir pečius. Galiausiai akyje ji pajuto tarsi žybsnį ir apie tris minutes ta akimi nieko nematė.

Iš pradžių dauguma žmonių šiuos simptomus supainioja su migrena: vienas pacientas papasakojo jautęs tarsi galvą spaustų skausmo kepurė, kuri spaudė smegenis.

Bet visa tai yra klasikiniai gigantinių ląstelių arterito simptomai. Jie atsiranda, kai kyla galvos ir kaklo kraujagyslių uždegimas ir ant arterijų sienelių susikaupia gigantinės ląstelės. Viena iš arterijų, kuri dažniausiai pažeidžiama, – ta, kuri tiekia kraują į optinį nervą, gabenantį informaciją iš tinklainės į smegenis. Kai nervas blokuojamas ir į jį nebepatenka kraujas, žmogus gali visam laikui apakti.

Laiko tarpas, kai šią ligą galima diagnozuoti ir išgydyti, labai mažas – kai kurie pacientai regėjimą praranda per kelias dienas ar net valandas. Vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti regėjimą– neatidėliotinas gydymas steroidais.

Požymiai:

Stiprūs, dažniausiai staigiai užeinantys galvos skausmai, kurių nenumalšina vaistai nuo skausmo ir kurie dažniausiai apima vieną galvos ar smilkinių pusę

Padidėjęs galvos ir galvos odos jautrumas – net šukuotis tampa pernelyg skausminga

Patinusios smilkinių arterijos – matoma plika akimi

Žandikaulio skausmas, ypač kalbant ir kramtant

Regėjimo problemos: dvejinimasis akyse, išplaukęs vaizdas, vienos arba abiejų akių apakimas

Gigantinių ląstelių arterito simptomai dažniausiai atsiranda staiga, bet šią ligą gali išduoti ankstyvūs požymiai, tokie kaip sumažėjęs svoris, padidėjęs prakaitavimas ir dieną, ir naktį, nuovargis, nedidelis karštis, apetito stoka, depresija.

Ši liga susijusi su kitu, ne tokiu rimtu negalavimu, kuris vadinasi reumatinė polimialgija (polymyalgia rheumatica, PMR), kuri sukelia raumenų skausmą ir nejudrumą. Šios abi ligos gali atsirasti atskirai, bet dažnai pacientai vienu metu suserga jomis abiem. Jungtinėje Karalystėje gigantinių ląstelių arteritas diagnozuojamas apytikriai dešimtadaliui pacientų, sergančių PMR.

Gigantinių ląstelių arteritu dažniausiai suserga suaugę, vyresni nei 50 m. žmonės. Šia liga suserga triskart daugiau moterų nei vyrų. Be to, šia liga septynis kartus dažniau serga baltaodžiai nei juodaodžiai ar azijiečių kilmės žmonės.

Siekdama sumažinti skaičių žmonių, prarandančių regėjimą nuo šios ligos, Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) įvedė naują sistemą, kuri padės kiek įmanoma greičiau ją diagnozuoti.

Kai kuriuose Jungtinės Karalystės regionuose dabar yra specialios telefono linijos, kuriomis šeimos gydytojai gali paskirti pacientui vizitą pas reumatologą per 24 val. Visiems, kam gresia šios ligos rizika, atliekamas tyrimas ultragarsu – jei pacientui iš tiesų gigantinių ląstelių arteritas, ultragarsas parodo tamsų lanką, vadinamąją aureolę aplink smilkinio arteriją.

Ši greito diagnozavimo sistema, kurią 2013 m. Southendo universitetinėje ligoninėje pirmą kartą išbandė konsultuojantis reumatologas, prof. Bhaskaras Dasgupta, išgelbėjo Roger Keay regėjimą.

„Jis iškart atpažino ligą, – sako Rogeris. – jis atliko tyrimą ultragarsu ir parodė man ekrane – tai išgelbėjo mano regėjimą. Man labai pasisekė. Jei turėčiau milijoną svarų, atiduočiau jam.“

Kai Southendo universitetinėje ligoninėje buvo pradėtas taikyti šis naujas diagnozavimo būdas, visiško ar dalinio apakimo atvejų skaičius nuo 17-os per metus sumažėjo iki vieno, o ir tas vienas nepriklausė minėtai apylinkei.

Tačiau gigantinių ląstelių arterito simptomus turėtų žinoti ne tik gydytojai. Su jais pravartu susipažinti kiekvienam. Atminkite, ypač reikia sunerimti, jei šukuojantis plaukus skauda galvos odą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)