Kaip teigia JAV ligos kontrolės ir prevencijos centrai, medikai buvo priversti deklaruoti, kad moters liga nepagydoma, kai kovą su infekcija pralaimėjo 26 skirtingi antibiotikai.
Nors tai ir ne pirmasis kartas, kai JAV sutinkama antibiotikais neįveikiama bakterija, šis atvejis ypatingas. Ekspertai pabrėžia, kad atsparumas antibiotikams yra vis didesnį nerimą visame pasaulyje kelianti problema, o naujausią atvejį įvardijo kaip „pavojaus signalą“.
„Tai dar vienas priminimas, kad atsparumas antibiotikams yra reali ir pavojinga problema. Tai tikrai ne iššūkis, kurį galbūt sutiksime ateityje, ne jokia fantazija, kuri gali išsipildyti arba neišsipildyti. Tai tikra, tai jau vyksta, mes jau turime rimtų bėdų“, – sako Minesotos universiteto medicinos mokyklos profesorius, besispecializuojantis infekcinių ligų gydyme, mokslų daktaras Jamesas Johnsonas.
Remiantis oficialiai pasiekiama informacija, Vašou apygardoje gyvenančiai moteriai buvo virš šešiasdešimties, ji buvo neseniai grįžusi į Jungtines Valstijas po ilgos kelionės po Indiją. Po kelionės į ligoninę ji buvo paguldyta kelis kartus, tačiau lemiamas iš jų buvo Nevados ligoninėje rugpjūčio viduryje.
Gydytojai išsiaiškino, kad moteris Indijoje užsikrėtė antibiotikams atsparia bakterija Enterobacteriaceae (CRE), kuri priklauso šeimai, kurią mokslų daktaras Tomas Friedenas įvardija kaip „tikrą košmarą“, galinti tik gilinti atsparumo antibiotikams problemą.
Nevados valstijos gyventoja sirgo konkrečia CRE rūšies infekcija, pavadinimu Klebsiella pneumoniae, galinčia sukelti tokias pavojingas ligas kaip plaučių uždegimas, kraujotakos infekcijos ir meningitas. Rugsėjo pradžioje moterį ištiko septinis šokas ir ji mirė.
Ekspertai teigia, kad gydytojai ir ligoninės privalo savo pacientų teirautis apie pastarąsias keliones ir išsiaiškinti, ar jie nebuvo gydymi kitose gydymo įstaigose.
Kiti specialistai tvirtina, kad atsparumo antibiotikams problema privalo būti aktuali tiek medikų bendruomenei, tiek valdžiai, tiek visuomenei.
Remiantis JAV ligos kontrolės ir prevencijos centrų suteikiama informacija, kiekvienais metais antibiotikams atsparioms bakterijomis užsikrečia mažiausiai du milijonai žmonių, iš kurių mažiausiai 23 tūkst. miršta. Pasaulio sveikatos organizacija „atsparumą antibiotikams“ įvardija kaip vieną iš didžiausių pavojų žmonių sveikatai.
Praeitais metais paviešinta liūdna ataskaita, kurioje teigiama: jeigu bakterijos ir toliau evoliucionuos tokiu tempu, 2050 metais tokios superbakterijos per metus galės pražudyti per 10 mln. žmonių.
Nors mokslininkai ir labai intensyviai kuria vis naujus antibiotikus, procesas reikalauja tiek laiko, tiek pastangų. Ekspertai įsitikinę, kad dėmesį į problemą turėtų atkreipti ir paprasti žmonės. Vienas iš lengviausių būdų, kaip pasirūpinti, kad problema bent jau negilėtų, yra užtikrinti, kad antibiotikai bus vartojami tik tais atvejais, kai tikrai būtina.
„Atsparumas vaistams, šiuo atveju antibiotikams, išsivysto tais atvejais, kai antibiotikais paprasčiausiai piktnaudžiaujama. Kas kartą skiriant antibiotikų, svarbu užduoti klausimą, ar jie tikrai būtini. Jeigu ir taip, ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad jie būtų vartojami kuo įmanoma trumpiau“, – sako Johnso Hopkinso medicinos mokyklos profesorius J. Johnsonas.
Akademikas akcentuoja, kad medicininis turizmas, kai pacientai gydytis važiuoja į kitą valstybę, kur tokios paslaugos kainuoja pigiau, darosi pavojingas. „Atsižvelgiant į atsparumo antibiotikams sukeliamas problemas, rizikos ir naudos pusiausvyra akivaizdžiai pasikeičia. Manai, kad žmonėms privalu suvokti realų pavojų“, – teigia jis.
Siekiant užkirsti kelią bakterijų plitimui ir dauginimuisi, būtina kuo dažniau plauti rankas.
Galiausiai J. Johnsonas pabrėžia, kad visuomenė gali atlikti itin svarbų vaidmenį sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą. Nors ir labai svarbu kurti naujus veiksmingesnius antibiotikus, „vis dar pernelyg menkai stengiamasi išmokyti žmones protingai naudotis esamais“.
„Taip, labai patraukliai skamba idėja sukurti naują superantibiotiką, kuris galėtų įveikti superbakteriją. Kaip kokiame komikse, kur kaunasi gėrio ir blogio jėgos. Iš tikrųjų mes jau turime nemažai tikrai veiksmingų antibiotikų, tačiau neprotingai jais naudojamės“, – konstatuoja specialistas.
