Tai neišgydomas ir dažnai labai sekinantis susirgimas, kai širdis nebepajėgia atlikti siurblio funkcijos – tinkamai prisipildyti ir išstumti kraują. Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 103 tūkst. pacientų.
Pasak VU medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vedėjo prof. Aleksandro Laucevičiaus, tai labai paplitęs susirgimas, kurio gydymas – brangus ir tai yra didelė socialinė bei ekonominė našta visai Europai. Dabar šia liga serga 15 milijonų europiečių, tačiau prognozuojama, kad iki 2030-ųjų skaičius išaugs dar 25 proc., jei visoje Europoje nebus imtasi suderintų veiksmų.
„Žmogui senstant, ŠN dažnis tik didėja. Onkologinių pacientų širdis taip pat dažnai nukenčia. Gerėjant diagnostikai pacientų skaičius tik didės. Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 50 mln. ŠN gydymui. 25 mln. per metus skiriama hospitalizacijai ir tik 7 mln. - ambulatorinei priežiūrai. Dabar siekiama kuo daugiau paslaugų perkelti iš ligoninės į ambulatorinę sritį“, - aiškino A. Laucevičius.
Profesoriaus teigimu, ateityje bus siekiama didinti slaugytojų, dirbančių prevencijos srityje, skaičių.
VU medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus spaudos konferencijoje pabrėžė kardiologų bei slaugytojų vaidmenį, padedant ŠN pacientams.
„Širdies nepakankamumo priežasčių yra labai įvairių – tai gali įvykti ir po infarkto, jis gali išryškėti ir sergant reta liga. Tokiems žmonėms iki šiol nebuvo vienos vietos, kur pacientai gautų pagalbą. Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams labai svarbi kardiologo bei slaugytojo pagalba, todėl parengta ilga ir intensyvi mokymo programa. Sukūrus tokius kursus galime pasidžiaugti, jog jau išleidome pilną laidą širdies nepakankamumo 14 slaugytojų ir 14 kardiologų, galėsiančių teikti efektyvią pagalbą“, - džiaugėsi A. Utkus.
„Nors širdies nepakankamumas nėra išgydomas, tačiau daugelio pacientų gyvenimo kokybė gali pagerėti, o numatoma gyvenimo trukmė pailgėti, jei jie bus efektyviai gydomi ir vykdys medikų nurodymus“, – pastebi Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė prof. Jelena Čelutkienė.
Pasak jos, sergant širdies nepakankamumu pasireiškia tokie simptomai, kaip dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis, pirma fizinio krūvio metu, o vėliau ir esant ramybės būsenai. Į ligoninę sergantieji dažnai patenka dėl stipraus dusulio, išplitusių kūno patinimų. Po kiekvienos tokios hospitalizacijos širdies ir kitų organų būklė pablogėja, o išgyvenimas trumpėja.
„Dėl šios priežasties reikia, kad valstybė pasirūpintų specializuota ambulatorine priežiūra, nes ji leidžia užtikrinti geresnį ir ilgesnį gyvenimą, ir tuo pačiu sumažinti išlaidas, susijusias su gydymu ligoninėje. Pavyzdžiui, Švedijoje net 80 proc. ligoninių veikia specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirba kardiologai ir slaugytojai, besispecializuojantys šioje kardiologijos srityje. Lietuvoje 5 tokie kabinetai duris atvėrė šiemet. Jie jau veikia Santariškių klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriuje, Kauno klinikų Kardiologinės ambulatorijos skyriuje ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje,“ – pasakoja prof. J. Čelutkienė.
Kalbant apie šią širdies ligą, labai svarbus arterinės hipertenzijos gydymas, šeimos anamnezė. Taip pat - ankstyva diagnostika.
„Diagnostika ŠN pagrinde atlieka šeimos gydytojai, nes į juos pacientai kreipiasi dėl dusulio. Didelė pagalba būtų gydytojams galimybė atlikti specialų peptidų kraujo tyrimą dar pirminėje grandyje. Pavyzdžiui, Airijos kardiologų bendrija taip pat siekia įvesti ankstyvą diagnostiką ŠN. Jie įrodo, kad pavėlavus pusmetį, liga labai greitai progresuos ir reikės gydymo ligoninėje“, - aiškino J. Čelutkienė.
Tiesa, šis tyrimas gana brangus ir prieinamas ne visose gydymo įstaigose.
„Idealiu atveju, jį reikėtų padaryti prieinamu pirminėje grandyje“, - sakė profesorė.
Pabrėžė kursų svarbą
Lietuvoje, pradėjus kurti specializuotus kabinetus pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, iškilo būtinybė paruošti kardiologus ir slaugytojus, kurie specializuotųsi dirbdami su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais.
Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas buvo paruošęs dviejų mėnesių kursus slaugytojams ir gydytojams kardiologams. Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, kursų metu daug dėmesio buvo skiriama naujausių diagnostikos, gydymo ir slaugos metodų įsisavinimui.
„Organizuoti tokius mokymus buvo būtina, norint užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, teikimą ir tęstinumą sergantiems širdies nepakankamumu“, – sako VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.
Tatjana Pirmaitienė – iš tų žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata, gyvena aktyviai ir stengiasi mąstyti pozityviai, tačiau ir jai nepavyko išvengti infarkto ir širdies nepakankamumo diagnozės.
„Šia liga sergu jau metus. Ligos ateina netikėtai, nelauktai. Ištiko infarktas. Iš pradžių 15 metų gydžiausi dėl hipertenzijos. Pusmetį prieš infarktą ėmiau jausti dusulį.
Dėl ŠN patyriau tiek psichologinį, tiek fizinį skausmą, bet reikėjo gyventi su tuo, kas įvyko.
Sunkiausias momentas – nežinia, kas tai yra, kaip gyventi, ką galima, o ko ne. Nenoriu atsisakyti pilnaverčio gyvenimo, bet savo veiksmus tenka pakoreguoti. Nežinia yra ir psichologinio, ir medicinio požiūrio. Visgi savo kelyje sutikau daktarų, iš kurių teko pasisemti daug žinių. Supratau, kad gyventi vienai su šia liga – sunku. Reikia burtis, bendrauti su žmonėmis, kurie ligą jau persirgo, yra gydymo kelyje. Kilo mintis susiburti“, - konferencijoje pasakojo T. Pirmaitienė.
Šiandien ji – viena iš Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos steigėjų. „Siekti nusimatytų tikslų, sveikti ir daug ką sužinoti dideliame būryje yra lengviau, dėl to ir susikūrėme, – asociacijos įkūrimo priežastis vardija T. Pirmaitienė. – Pasibeldėme ir tarptautinio širdies centro iHUUB (The International Heart Hub) duris, kur buvome labai šiltai priimti ir supratome, kad nuo šiol širdies nepakankamumu sergantys Lietuvos žmonės nebėra vieniši, prisijungėme prie 15 milijonų širdies nepakankamumu sergančių europiečių. Dalyvavome Europos parlamente pristatant naują raštišką deklaraciją, kuri ragina Europos Sąjungą (ES) padėti milijonams sergančiųjų širdies nepakankamumu – gauti jiems visapusišką priežiūrą ir skubią pagalbą, apsaugoti ir neleisti šia liga susirgti kitiems“.
Siekdama atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumu sergančius pacientus T. Pirmaitienė viešėdama Briuselyje susitiko ir su Europos Komisijos nariu, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, Vyteniu Andriukaičiu. „Jeigu buvo diagnozuota kokia nors širdies bėda, svarbu jos neužleisti.
Nepakankamumas – jau yra jos pasekmė. Ūmus nepakankamumas – tai komplikacija, o lėtinis nepakankamumas atsiranda dėl to, kad liga buvo užleista, mažai gydoma, pacientas buvo blogai informuotas. Tam būtina sukurti dispancerizacijos mechanizmą, o tai reiškia, kad nustačius miokarditą ar kardiomiopatiją, fibrozinius ir ar koronarinius dalykus, pacientas būtų nuolatinėje specialistų priežiūroje. Turi būti sukurta infrastruktūra, leidžianti kelis kartus per metus apžiūrėti pacientą, to nepadarius joks progresas neįvyks“, – pažymėjo V. Andriukaitis, kuris pats yra dirbęs kardiochirurgu.
Nors rizika susirgti širdies nepakankamumu gresia vienam iš penkių europiečių, ši liga dar dažnai vadinama pamirštuoju lėtiniu susirgimu, nes visuomenė yra dar per menkai susipažinusi su jos simptomais.
„Mūsų tikslas – kokybiškas gyvenimas“, - reziumavo T. Pirmaitienė.
Daugiau informacijos apie širdies nepakankamumą čia .
