Moteriai buvo diagnozuotas lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Tai būklė, kai inkstai nesugeba pašalinti iš organizmo toksinių medžiagų, vandens pertekliaus, nesintetina tokių reikalingų medžiagų, kaip vitaminas D, eritropoetinas, kuris svarbus raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) susidarymui.

„Aš manau, kad man pasisekė. Labai greitai buvau paguldyta į Kauno klinikas, Nefrologijos skyrių, gydymas pradėtas nedelsiant. Situacija buvo, švelniai tariant, kritinė. Visi parametrai, kurie tikrinami šios ligos atveju, viršijo normą keliskart. Gydytojai sakė retai matantys tokių pacientų. Akivaizdu, kad žmogų ištraukti iš tokios būklės ir sugrąžinti jį gyvenimą nėra lengva“, - sutiko kaunietė.

Ji jau seniau žinojo turinti bėdų dėl inkstų, tačiau į medikus nesikreipė. Visgi vieną dieną tapo neįmanoma ignoruoti organizmo būklės.

„Žmogus tiesiog silpsta. Nebeturi jėgų, nebegali nieko daryti, nori tik gulėti ir snausti. Kartais nelabai supranti, miegi ar ne. Sunkiai nupasakojama būsena. Inkstų nepakankamumas veikia visą žmogaus organizmą, taip pat ir smegenis – nelabai suvoki situaciją. Aš supratau, kas vyksta, nes panašių atvejų teko matyti artimoje aplinkoje. Kreipiausi į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Atlikus visus tyrimus po kelių valandų mane jau paguldė į skyrių ir pradėjo gydymą. Viena koja jau tikrai buvau Anapus“, - atviravo pašnekovė.

Lėtinis inkstų nepakankamumas nėra išgydomas. Moteriai atliekamos hemodializės procedūros, kurių dėka yra palaikomos visos gyvybinės funkcijos.

„Ir dabar esu dializuojama. Kadangi gydymas buvo kokybiškas ir suteiktas laiku, vėl galiu dirbti, esu pilnavertis visuomenės narys. Žinoma, yra tam tikrų apribojimų, mitybos taisyklių, tačiau su tuo galima gyventi. Alternatyva buvo baisesnė – negyventi. O dabar tiesiog 3 kartus per savaitę po 4 valandas pakenčiu dializę ir viskas“, - sakė Birutė.

62 metų kaunietė perspėja kitus stebėti vieną ryškų simptomą – savo kraujospūdį.

„Seniai žinojau, kad turiu inkstų problemą, mat mano kraujospūdis buvo padidėjęs. Dėl to inkstai nebefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Tad kraujospūdis – vienas pirmųjų simptomų, kad lauk bėdos. Bet daugelis mūsų ignoruojame šį organizmo požymį ir prieina iki tokios stadijos kaip aš, kai inkstai visai nebeatlieka savo funkcijos ir reikalinga dializė“, - svarstė moteris, prašydama padėkoti dviem ją gelbėjusiems medikams – Sauliui Gražuliui ir Nedai Kušleikaitei.

Du ligą priartinantys faktoriai

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas – tai palaipsniui blogėjanti inkstų funkcija. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas Saulius Gražulis pasakojo, kuo ši liga yra pavojinga.

„Dabar lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas yra vadinamas lėtine inkstų liga. Jos metu inkstai nepašalina visų medžiagų apykaitos produktų, bet tai nėra jaučiama. Neretai net trečdalis pacientų nežino turintys tokią bėdą. Daugumos inkstų ligų progresavimas yra ilgametis, lėtas. Pradinėse stadijose tik tyrimų dėka galima nustatyti sutrikimą“, - pasakojo specialistas.

Jo teigimu, neretai pasufleruoti diagnozę gali tokie rizikos veiksniai kaip aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Nors kalbame apie vieno organo funkcionalumą, tačiau jį lemia viso organizmo būklė.

„Inkstų funkcijos nepakankamumas dažniau kamuoja vyresnio amžiaus žmones. Jaunus pacientus puola kitos, pirminės inkstų ligos, lėtiniai uždegimai. Kadangi senstančiam organizmui daugėja anksčiau išvardintų rizikos faktorių, dėl to didesnė ir inkstų nepakankamumo rizika“, - pasakojo S. Gražulis.

Kai inkstų būklė pasiekia kritinę ribą, galima rinktis iš trijų pakaitinės inkstų terapijos variantų.

„Pirmas būdas – hemodializė, kai pacientas atvyksta į hemodializės centrus. Lietuvoje šis tinklas yra gana išvystytas ir daugelis rajonų teikia tokias paslaugas, tiesa, didesnis nuošimtis – privataus sektoriaus. Gerai yra tai, kad Ligonių kasos apmoka šią procedūrą. Antras variantas - peritoninė dializė, kurios metu per specialų kateterį vyksta nereikalingų medžiagų judėjimas ir skysčių pašalinimas, medžiagų pasikeitimas ir kraujo „valymasis“. Paskutinė išeitis – inksto transplantacija“, - aiškino gydytojas nefrologas.

Pakaitinė inkstų terapija vienaip ar kitaip pakeičia žmogaus gyvenimą. Todėl pacientė bijojo pradėti gydymą ir jį atidėliojo.

„Pakaitinė inkstų terapija realiai ligos negydo, o tik pavaduoja tai, ko nedaro pats organizmas. Pavyzdžiui, prastą regą taisome akiniais, trūkstamą dantį – protezu. Šiuo atveju sudėtingi aparatai padeda atlikti inkstų funkciją. Pacientė labiausiai baiminosi, kad šios procedūros pakeis gyvenimo būdą, tačiau jau akivaizdu, kad ji klydo“, - sakė S. Gražulis.

Jis taip pat priminė, kad inkstams didelę įtaką daro sveikas gyvenimo būdas, viršsvorio kontrolė.

„Amerikoje atlikti dideli epidemiologiniai tyrimai itin pabrėžia nutukimo kaip civilizacijos rykštės vaidmenį ligų formavimuisi. Svarbu daug judėti, mityboje atsisakyti druskos pertekliaus, vartoti daug skysčių, reguliuoti kraujospūdį. Blogas kraujospūdžio valdymas natūralią ligos eigą pagreitina net kelis kartus“, - informavo Kauno klinikų gydytojas.