Ekspertų teigimu, širdies smūgių skaičius Jungtinėje Karalystėje nuo 2007 metų, kuomet buvo uždrausta rūkyti uždarose patalpose, sumažėjo net 40 proc.
Be to, žmonės vis daugiau sužino apie tai, kaip tam tikra gyvensena gali pakenkti širdžiai arba, priešingai, ją apsaugoti. Praėjusią savaitę amerikiečių mokslininkai paskelbė, kad paprasčiausiai kruopščiai valantis dantis galima gerokai sumažinti uždegimo lygį organizme ir apsaugoti širdį nuo širdies smūgio.
Ir niekada nevėlu pradėti galvoti apie savo širdį ir imtis priemonių ja pasirūpinti, teigia kardiologas ir naujos knygos „Širdis: vidinė mūsų kūno svarbiausio organo istorija“ autorius Johannesas Hinrichas von Borstelis. Juk galiausiai aterosklerozė – riebalų kaupimasis arterijose, galintis sukelti širdies smūgį ir insultą, prasideda sulaukus vos 25 metų.
„Aterosklerozė yra vienintelė liga, kuria serga visi pasaulyje vyresni nei 50 metų žmonės, – sakė jis. – Visi žmonės serga šia liga. Tai tam tikras dalykas, kurio negali visiškai sustabdyti, tačiau gali paveikti tai, kaip ji vystosi.“
Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais ir savo patirtimi gydant pacientus, J. H. von Borstelis atskleidžia kelis stebinančius būdus, kaip galima padėti savo širdžiai išlikti sveikai, nepriklausomai nuo amžiaus.
Daugiau mylėkitės (su mylimu žmogumi)
Pasak J. H. von Borstelio, lovoje su mylimu žmogumi praleistas laikas yra viena geriausiu mankštų žmogaus širdžiai. „Be pačios fizinės veiklos, kurios metu paspartėja širdies darbas, prieš ir po lytinių santykių gausiai išsiskiria hormonų, kurie apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą“, – paaiškino kardiologas.
Orgazmo metu organizme išsiskiria 50 skirtingų cheminių medžiagų. Viena iš jų – oksitocinas, dar vadinamas meilės hormonu. Įrodyta, kad jis padeda sumažinti kraujospūdį, skatina žaizdų gijimą ir mažina stresą.
Ir širdžiai daug geriau, jei turėsite lytinių santykių su mylimu žmogumi, nes nuoširdi meilė padeda pasigaminti didesniam kiekiui oksitocino, sakė J. H. von Borstelis.
Ir prie tokios išvados prieita neseniai Mičigano valstijos universitete atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 2200 žmonių. Jis parodė, kad reguliariai besimylinčių vyresnių nei 50 metų moterų kraujospūdis buvo mažesnis, joms buvo mažesnė rizika išsivysti širdies problemoms. Tačiau nauda buvo fiksuojama tik tokiu atveju, jeigu buvo didelis pasitenkinimo seksu lygis.
Endorfinas yra dar vienas naudingas hormonas, kurio organizme pasigamina sekso metu. Jis padeda sumažinti širdies dūžių skaičių ir kraujospūdį. Taip pat sekso metu padidėja tiek estrogeno, turinčio priešuždegiminių savybių, tiek ir testosterono, mažinančio kraujyje cholesterolio kiekį, gamyba. O aukštas cholesterolio kiekis skatina riebalų kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių ir sukelia aterosklerozę, sakė J. H. von Borstelis, rekomenduojantis „mylėtis kaip galima dažniau“.
Ar saugu mylėtis asmenims, kurie jau turi širdies problemų? Žmonės, kuriems diagnozuota širdies angina – krūtinės skausmas dėl susiaurėjusių arterijų, tie, kas neseniai patyrė širdies smūgį ar tie, kam neseniai buvo atlikta širdies operacija, baiminasi lytinių santykių. Tačiau ekspertai pataria, kad saugu atnaujinti santykius, kai tik pacientas jaučiasi gerai. Paprastai pagyti prireikia nuo keturių iki šešių savaičių.
Praėjusiais metais Ulmo universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo per 500 širdies smūgį anksčiau patyrusių žmonių, nenustatė jokio ryšio tarp lytinių santykių dažnio ir padidėjusios būsimų širdies problemų rizikos. Mokslininkai sako, kad seksas yra gera fizinės veiklos forma širdžiai, todėl pacientai tikrai neturėtų jo atsisakyti.
Valgykite žalio česnako kiekvieną dieną
„Vaisiai ir daržovės turi antrinių fitocheminių medžiagų, kurios turi tokį pat poveikį, kaip ir įvairūs (širdį apsaugantys) medikamentai, tačiau ne tokiomis mūsų organizmui pavojingomis dozėmis“, – sako J. H. von Borstelis. Jis paminėjo imbierą, svogūnus ir česnaką, kurie turi kraują skystinančių savybių ir palengvina kraujotaką bei organų ir audinių aprūpinimą deguonimi. J. H. von Borstelis rekomenduoja sutarkuoti imbiero šaknies arba česnako ir sumaišius jų arbatinį šauktelį su stikline vandens kasdien gerti.
„Jeigu jūsų mityba yra gerai subalansuota, galima šių dalykų vartoti kasdien“, – sako J. H. von Borstelis. Alicinas yra pagrindinis ingredientas, randamas česnakuose ir svogūnuose. Jis veikia inkstus ir keičia hormonų lygį bei plečia kraujagysles. Maisto tyrimų institutas nustatė, kad kasdien suvalgius 100-200 gramų svogūnų (vieną dvi galvas) jaučiamas didžiausias poveikis mažinant uždegimą organizme.
Gerai miegokite (bet ne per daug)
Bemiegės naktys yra siejamos su padidėjusiu pulsu, aukštu kraujospūdžiu ir su uždegimu siejamų cheminių medžiagų lygio padidėjimu. Ir visa tai gali apsunkinti širdies veiklą. Voriko universiteto mokslininkai neseniai nustatė, kad mažiau nei šešias valandas ir neramiai miegantiems žmonėms yra 48 proc. didesnė rizika išsivystyti širdies ligai ir 15 proc. didesnė rizika, jog juos ištiks insultas.
Nemiga yra streso šaltinis, o stresas skatina adrenalino gamybą. Adrenalinas, savo ruožtu, skatina širdį plakti greičiau, o ilgą laiką smarkiau plakant širdžiai gali išsivystyti širdies angina ar net ištikti širdies smūgis.
Tačiau per daug miego taip pat yra negerai. Vakarų Virdžinijos universiteto mokslininkai dar 2010 metais nustatė, kad reguliariai daugiau nei devynias valandas miegantiems žmonėms yra beveik 50 proc. didesnė tikimybė, jog juos ištiks širdies smūgis ar išsivystys širdies ir kraujagyslių sistemos liga.
Apskritai moksliniai duomenys rodo, kad nesubalansuotas miegas – ėjimas vėlai miegoti ir popietinis miegas savaitgaliais – išbalansuoja žmogaus vidinį laikrodį, dėl ko organizme vyksta įvairūs procesai, susiję su cukraus apykaita. Dėl to didėja rizika antrojo tipo diabetui išsivystyti.
Nors moksliniai tyrimai šioje srityje tebevyksta, J. H. von Borstelio išvada yra labai aiški: „Per daug ir per mažai miego yra blogai. Daugumai suaugusiųjų idealus skaičius yra septynios valandos“.
Gyvensenos pokyčiai, veikiantys kaip cholesterolio kiekį mažinantys vaistai
Statinais vadinami vaistai yra nebrangūs medikamentai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje. Jungtinėje Karalystėje juos vartoja 7 mln. žmonių. Tačiau vis nekyla diskusijos dėl šių vaistų, nes dažnai jie klaidingai skiriami sveikiems žmonėms ir gali sukelti šalutinį poveikį, kaip raumenų skausmą.
J. H. von Borstelis sako, kad statiniai gali būti itin naudingi pacientams, kurių cholesterolio lygis yra labai didelis ir kurie jau serga širdies liga, „tačiau šalutinis poveikis ir vaistų teigiamas poveikis turi būti subalansuoti“.
J. H. von Borstelis pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono dieta, kuomet vartojama mažai sočiųjų riebalų ir daug sveikų riebalų iš alyvuogių aliejaus, riešutų ir riebios žuvies, gali natūraliai padėti sumažinti cholesterolio kiekį.
