Apie mamografijų naudą žinoma daug. Šis rentgenologinis tyrimas profilaktiškai atliekamas visame pasaulyje, jis padeda rasti onkologinius pakitimus anksčiau, nei jie gali būti užčiuopiami, todėl daug moterų dar ankstyvose krūties vėžio stadijose yra išgydoma. Seniai kalbama, kad moterys šio tyrimo vengia dėl patiriamo skausmo, kartais tyrimas vadinamas viduramžių procedūra.
Lietuvoje jau 10 metų vykdoma prevencinė programa dėl krūties vėžio, pagal ją 50–69 metų moterys gali nemokamai išsitirti dėl šios ligos. VLK duomenimis, nuo programos pradžios daugelis penkiasdešimtmečių, besirūpinančių savo sveikata, jau galėjo pasitikrinti net 5 ar 6 kartus. Tiesa, tokių moterų buvo nedaug.
„Pirmąjį šių metų pusmetį dėl krūties vėžio pasitikrino daugiau nei 51 tūkst. moterų, o per 2015-uosius – per 96 tūkst. moterų. Kasmet pagal programą pasitikrinti galėtų gerokai daugiau moterų. Lietuvoje 50–69 metų moterų, prisirašiusių prie poliklinikų, yra daugiau nei 451 tūkst.“ – sakoma VLK pranešime spaudai.
Problema – ne tik skausmas
„Savaitraštis Kaunui“ įsitikino, kad netgi moterys, turinčios padidintą krūties vėžio riziką, vengia atlikti mamogramą. Viena iš jų – pašnekovė Augustė K. (vardas pakeistas – aut. past.) – papasakojo savo istoriją.
49 metų kaunietei Augustei kasmet reikia atlikti abiejų krūtų mamografiją. Moteriai 2001 m. iš abiejų krūtų pašalinti gerybiniai riebaliniai dariniai, paskui ji buvo įrašyta į Kauno klinikų Onkologijos ligoninės ligonių ilgalaikio stebėjimo sąrašus, todėl turi tikrintis kasmet. Nors jau spalio pabaiga, šiemet ji nesitikrino ir neplanuoja to daryti.
Augustė pasakojo, kad per 15 metų ji atliko 10 mamografijos tyrimų. Nors mamograma trukdavo neilgai – vos keletą minučių, bet šaltos metalinės plokštės, tarp kurių suspaudžiamos krūtys, paliko labai blogus prisiminimus. „Tekdavo drebėti iš šalčio, nes reikėdavo nusirengti. Be to, tyrimas būdavo skausmingas“, – pasakojo ji.
Moteris dirba administracinį darbą privačioje įmonėje, todėl dėl vizitų pas gydytojus jai tekdavo atsiprašyti iš darbo po kelis kartus. Tai Augustei taip pat sukeldavo keblumų, nes darbai likdavo nepadaryti, o darbdavys – nepatenkintas. Anot jos, jei būtų mažesnės biurokratinės procedūros ir popierizmas gydymo įstaigose, ji, ko gero mamografiją darytų, nors procedūra ir skausminga.
„Kartą per metus reikia profilaktiškai tikrintis dėl krūties vėžio, bet tai trunka ilgai. Pirmiausia turiu eiti pas šeimos gydytoją siuntimo, paskui reikia registruotis vizitui pas specialistą, jis siunčia atlikti mamogramą“, – pasakojo Augustė.
Dėl ilgos biurokratinės procedūros ir skausmingo tyrimo šiemet Augustė neišnaudos valstybės skirtų lėšų ir profilaktinio mamografijos tyrimo neatliks.
Skausmą lemia ir psichologija
Naudojant mamografiją atrankinės patikros Lietuvoje pradėtos vykdyti nuo 1962 m. Nuo to laiko daug kartų keitėsi ir stipriai tobulėjo tyrimo įranga. Dabar, anot Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovės gydytojos radiologės Eglės Jonaitienės, per tyrimą galima pamatyti net 0,1 mm dydžio detales krūtyse. Taip pat moterų apšvita per tuos metus sumažėjo daugiau nei 50 kartų.
„Lietuvoje atliekamos mamogramos skirtingo naujumo aparatais, bet visa aparatūra yra atnaujinta ir gera. Kad būtų anksti diagnozuoti krūties navikai, naudojami magnetinio rezonanso ir ultragarso tyrimai. Bet neatmetama tikimybė, kad jų duomenys gali būti klaidingi. Mamografija dabar yra pagrindinis tyrimas anksti diagnozuoti onkologinius navikus krūtyse“, – sakė E.Jonaitienė.
Radiologė neturi duomenų, kad moterys vengia profilaktiškai tikrintis dėl krūties vėžio. „Nuo 2005-ųjų, kai vyksta ši prevencinė programa, moterys tiriasi aktyviau. Ypač penkiasdešimtmetės. 2015 m. krūties vėžio prevencijai Lietuva skyrė per 2 mln. eurų, išnaudota 2 mln. eurų, t. y. 98 proc. programos lėšų. Kaunui 2015 m. buvo skirta 479 tūkst. eurų, išnaudota – 483 tūkst. eurų. Lėšos panaudojamos 101 proc.“ – sakė Rentgeno skyriaus vadovė.
E.Jonaitienė pasakojo, kad medicinos tyrimams naudojamos technologijos nuolat tobulėja. Neseniai JAV patentuota technologija, kai atrankinės patikros dėl krūties vėžio bus atliekamos ultragarsu. Anot specialistės, svarbiausia atrankiniuose tyrimuose – kuo tikslesni tyrimo rezultatai. Jie dažnai priklauso nuo psichologinio moters pasirengimo tyrimui ir kitų subjektyvių veiksnių.
„Svarbu, kad atrankinius tyrimus atliktų patyrę specialistai, nes nuo jų požiūrio ir profesionalumo priklauso tyrimo rezultatai. Atrankinių tyrimų rezultatus krūties navikams diagnozuoti vertina ne vienas, o du specialistai – tai sumažina klaidų tikimybę. Jei medikų išvados skiriasi, ieškoma bendro sprendimo. Jei tyrimas neaiškus ir reikia papildomų tyrimų krūties navikui diagnozuoti, tai moterims sukelia didelį stresą ir baimę“, – sakė gydytoja.
Gydytoja E.Jonaitienė sutinka, kad mamografijos tyrimas yra skausmingas. Anot jos, moterų skausmo slenkstis skiriasi: vienoms skauda daugiau, kitoms – mažiau.
„Skausmas – vienintelis veiksnys, kuriuo moteris gali būti nepatenkinta. Tiriant krūtis yra padedama ant metalinio paviršiaus ir prispaudžiama plastikine plokštele. Krūties suspaudimo jėga yra 10–20 kg. Spaudžiama tol, kol moteris toleruoja skausmą, tada sustojama“, – apie tyrimą pasakojo radiologė.
Anot gydytojos, atliekant mamografiją krūtis suspaudžiama, kad apšvitos dozė būtų mažesnė ir krūties vaizdas būtų kuo tikslesnis. „Šviečiant plaučius turime daug struktūrų, organų ir ribų. Krūtyje nėra aiškių struktūrų ir matomų atskaitos taškų. Ji sudaryta iš persipynusių liaukų ir kraujagyslių. Kiekvienos moters krūties vaizdas skirtingas, todėl pamatyti onkologinius darinius yra sudėtinga. Stipriau spaudžiant krūtį, joje matoma daugiau mažų detalių“, – sakė E.Jonaitienė.
Tyrimais nustatyta, kad jei moteris prieš tyrimą bendrauja su radiologu ir yra psichologiškai jam parengiama, skauda mažiau ir tyrimas vyksta sklandžiai. „Jei moteriai prieš tyrimą viskas paaiškinama, bendraujama su ja, ji pradeda bendradarbiauti. Moteris tampa suinteresuota ir jaučia mažesnį skausmą. Pati atlieku mamogramas ir problemų dėl skausmo nekyla“, – pasakojo gydytoja.
Mamogramos taps mažiau skausmingos?
Mamogramos tyrimui naudojama įranga visame pasaulyje tobulėjo daug kartų, bet tyrimo principas – krūties spaudimas dėl didesnės raiškos nuotraukos – iki šiol nepakito. Mamografijos tyrimai ateityje gali pasikeisti. Neseniai Švedijos Lundo universitete atliktas tyrimas parodė, kad atliekant mamogramą mažiau spaudžiant krūtis, tyrimo rezultatai nepasikeičia. Iki šiol mokslininkai nekreipė dėmesio į galimas sąsajas tarp spaudimo stiprio, skausmo ir tyrimo kokybės.
Tyrimo autorius doktorantas Magnusas Dustleris analizavo 150 moterų duomenis, atskleidžiančius, kaip pasiskirsto spaudimo jėga krūtyje ją spaudžiant metaline plokštele. Mokslininkas atrado, kad spaudimo jėgą sumažinus dvigubai, jos pasiskirstymas centrinėje krūties dalyje beveik nepakinta. Būtent ši krūties dalis yra svarbiausia aptinkant navikus. Tam turi būti naudojamos lanksčios krūties spaudimo plokštės. Mokslininkas nustatė, kad naudojant lanksčias krūties spaudimo plokštes, jos prisitaiko prie krūties ir paskirsto spaudimą reikiama kryptimi.
Spaudimo jėga audiniuose, esančiuose arčiau krūtinės ląstos, sumažėja, o centrinėje krūties dalyje padidėja. Naudojant lanksčias spaudimo plokštes vietoje įprastų, galima gauti geresnę krūties audinių vaizdo kokybę be didesnio suspaudimo jėgos ir išvengti skausmo. Tikimasi, kad šio tyrimo išvados pakeis mamogramų tyrimą ir ateityje moterims jis nebus skausmingas.
