Ligą slepia po drabužiais
„Džiaugiuosi, nes mano ligos forma – lengva-vidutinė. Dėl to neturiu didelių psichologinių problemų. Bėrimai pasireiškia sezoniškai, kai nėra saulės – rudenį, žiemą ir pavasarį. Vasarą apsigydai ir vėl kartojasi ratas.
Kompleksai prasidėjo paauglystėje, kai daugiau dėmesio norisi skirti grožiui. Sergant žvyneline, psichologinių problemų sunkiai išvengsi, tik aš toks žmogus, kuris „susigyveno“ su liga. Man gal net lengviau, kad sergu nuo vaikystės, nes tiems, kuriems žvynelinė prasideda, pavyzdžiui, 20-ies – šokas didesnis“, - pasakojo 40-metė Rita, kuri yra ir Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos valdybos narė.
Moteris serga dažniausiai pasireiškiančia forma – plokšteline. Ji prasideda lašo formos bėrimais, kurie susilieja į pleiskanomis padengtas plokšteles. Odos bėrimai išsidėsto simetriškai abiejose kūno pusėse. Moteriai išberti keliai, alkūnės, riešai, galvos oda. Sulaukus 40-ies prisidėjo ir dar viena susijusi bėda – psoriazinis artritas.
„Sergantieji, aš irgi, viešose vietose būname labiau apsirengę. Marškinėlius keičiu trijų ketvirčių rankovėmis, net vasaros karščiais dėviu marškinius. Sunku. Bet pati suprantu, kad ir troleibuse važiuojant žmogui nemalonu žiūrėti į tas baisias mano alkūnes, paraudonavusią, pasižvyniavusią odą.
Pavyzdžiui, odai būtų naudinga pirtis, bet negali sau leisti. Kiek būta daug incidentų populiariuose sporto kompleksuose, kur, mūsų narių teigimu, esi paprašomas nulipti nuo treniruoklių. Verslas yra verslas. Kitam tikriausiai nemalonu ir pirty šalia sergančiojo sėdėti. Bet mums skauda dėl tokio požiūrio. Liga neužkrečiama juk. Aš į baseinus neinu, nors ir norėčiau, nors ir sveikatai gerai būtų. Nemalonu, kai žiūri. O kiek dar kartų buvę, kai net Druskininkuose mūsų draugijos narius iš sanatorijos išprašė. Sako, „nieko asmeniško, bet klientai skundžiasi“. Klientai nori sveikų svečių“, - sakė R. Asakavičiūtė.
Norėtų, kad visuomenė nebijotų
Moters teigimu, nuo seno dar žmonės tiki „bobučių pasakomis“, kad žvynelinė - užkrečiama liga.
„Aiškink neaiškinęs, kad čia genetinė liga... Esu girdėjus tokių pasakymų, kad čia nešvaros liga. Sifilio požymiai panašūs, šiek tiek ir grybelio. Reikia tik minimaliai pasidomėti ir suprasti, kad čia nieko bendro“, - sakė pašnekovė.
Jei ligos forma sunki, reikia daug priežiūros – ryte ir vakare odą tepti gydančiais kremais, kitaip oda gali šlapiuoti ir kraujuoti.
„Aš pas gydytojus neinu, dermatologai pyksta. Bet jie sakytų tą patį – pas juos ateina tik tie pacientai, kurie turi sunkią formą, kuriems reikia kompensuojamų vaistų, stacionarinio gydymo. Todėl ir ligonių tikslios apskaitos nėra. Didžioji dalis sergančiųjų serga vidutinės ar lengvos formos, tad jie patys užsiima savigyda. Prasideda žolelės, sveika gyvensena. Atsisakai alkoholio, kuris provokuoja ligą, alergenų. Ligą gali valdyti su sveiko maisto pagalba. Galiausiai – kosmetinės priemonės.
Mes, sergantys vidutinėm formom, prisitaikome prie aplinkos, truputį pasislepiame ir tiek. Norėtume, kad visuomenė mūsų nesibaidytų. Vienas pažįstamas sakė, kad Gedimino prospekte sulaukė replikos, kad „jus į getus reikėtų uždaryti“. Bet čia jau kiekvieno žmogaus asmeninė problema“, - teigė moteris.
Pasak Ritos, kartais net sergančiojo darbdavys ar giminės nežino apie ligą. Pacientai labai bijo pasirodyti, užsidaro, slepiasi.
Daugiau informacijos apie ligą galima rasti susisiekus su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija.
Sunkiausiems pacientams - išeitis
Žvynelinė (psoriazė) – lėtinė neužkrečiama liga, kuri pažeidžia odą ir sąnarius (nuo 10 iki 20 proc.
atvejų). Nustatyta, jog sergant žvyneline dėl uždegimo odos ląstelės (keratinocitai) sparčiau dauginasi ir greičiau (kas 5–6 dienos) atsiskiria nuo odos paviršiaus (norma – 28 dienos). Odoje
atsiranda rožinės spalvos iš lėto didėjančių papulių, kurių paviršius padengtas sidabro spalvos
žvynais. Žvyneline serga apie 2 – 3 proc. pasaulio gyventojų.
„Daugelį metų manyta, kad žvynelinė – galbūt užkrečiama liga, tačiau taip tikrai nėra. Daugelis pacientų bėrimus turi matomose kūno vietose, dėl to jaučiasi prastai, tad klaidingas aplinkinių požiūris situaciją tik pablogina, pagilina psichosocialines problemas“, - pabrėžė Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.
Žvynelinė dažniau atsiranda žmonėms, kurių šeimos nariai ja serga. Daugeliu atveju liga paūmėja žiemos laikotarpiu, o pagerėja vasarą. Žvynelinė neretai pasireiškia ar paūmėja po infekcijos,
vartojant kai kuriuos vaistus (AKF inhibitorius, beta adrenoblokatorius, kt.). Bėrimų atsiradimą skatina ir mechaninės traumos, stiprūs fiziniai (saulė, karštis) bei emociniai (stresas, nuovargis) dirgikliai, žalingi įpročiai (rūkymas ar alkoholis). Sunkesnė ligos forma pasireiškia turintiems antsvorį, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ar riebalų apykaitos sutrikimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad liga dažnai prasideda anksti paauglystėje, kankina visą gyvenimą, bėrimai pasirodo matomose vietose, ir tai, kad apie 10-20 proc. pacientų liga pažeidžia ne tik odą, bet ir sąnarius, tai – globali problema, į kurią atkreipė dėmesį ir Pasaulio sveikatos organizacija ir kasmet spalio 29-ąją mini pasaulinę žvynelinės dieną“, - pasakojo S. Valiukevičienė.
Gydytojos teigimu, seniau buvo manyta, kad žvynelinė nėra išgydoma ar suvaldoma. Šiandien situacija pasikeitė.
„Buvo atlikta daug mokslinių tyrimų ir nustatyta, kad liga yra uždegiminės kilmės bei sukurti priešuždegiminiai vaistai. Tai – vietinio poveikio tepalai su steroidais. Kai jie nepadeda, skiriami naujos kartos biologiniai vaistai – antikūnai, kurie blokuoja ligos formavimąsi“, - aiškino Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.
Šiuo metu Lietuvoje šiais veiksmingais biologiniais vaistais gydomi 100 žmonių. Vaistus centralizuotai perka Ligonių kasos. Pacientai atrenkami dermatologų konsiliumo sprendimu, kai jokie kiti gydymo būdai nepadeda.
Pašnekovė pabrėžė, kad žvynelinės gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, neužsiimti savigyda.
Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą ir sulėtinti greitą odos ląstelių dauginimąsi. Drėkinantys kremai ir tepalai padeda pašalinti pleiskanas ir sumažina niežėjimą. Gydymui skiriami tepalai, kurių sudėtyje yra salicilo ar šlapalo rūgšties, gliukokortikoidų, sintetinio vitamino D, ir kt.
Vietinio poveikio vaistai gali būti derinami su natūralia saulės šviesa ar fototerapija (ultravioletiniai
A ar B spektro (UV) spinduliai). Rekomenduojama daugiau valgyti augalinio maisto, mažiau riebalų, vengti rūkymo, alkoholinių gėrimų. Fototerapiją ir sisteminį gydymą skiria gydytojas dermatovenerologas.
