Simptomai pasireiškia ne iš karto
Stiprūs sąnarių, raumenų ir skeleto sistemos skausmai iš rikiuotės gali išvesti net ir patį stipriausią organizmą. Nenuostabu, kad daugybė mokslininkų visame pasaulyje dirba, siekdami išsiaiškinti, kokie veiksniai skatina sąnarių ligas ir ieško būdų užkirsti joms kelią.
Viena dažniausiai pasaulyje pasitaikančių sąnarių ligų – osteoartritas – yra siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis. Sergant šia imunine liga, plonėja ir dyla sąnarių kremzlės. Bėgant laikui sąnariai vis labiau pažeidžiami, pradeda tinti. Judėjimas gali tapti itin skausmingas. Dažniausiai liga apima kelių, čiurnos, klubų, stuburo sąnarius. Jie gali deformuotis, kinta jų mechanika.
Manoma, kad ankstyva diagnostika gali užtikrinti efektyvesnį ligos gydymą, palengvinti simptomus. Tiesa, pastaruoju metu pastebimos gero nežadančios tendencijos. Osteoartritas pasiglemžia ir suluošina vis jaunesnius pacientus.
Bostono universiteto medicinos mokyklos mokslininkai atliko tyrimą siekdami nustatyti sąsajas tarp kelio sąnarių skausmų ir ankstyvųjų osteoartrito stadijų.
Tyrime dalyvavo 45-79 metų amžiaus žmonės. Vieni iš jų sirgo osteoartritu ir jautė vieno kelio skausmą, kitiems skaudėjo abu kelius, tretieji pateko į osteoartrito rizikos grupę (jiems grėsė kelio/ių skausmai). Tiriamųjų buvo teiraujamasi apie neseniai pasireiškusius kelių sąnarių skausmus, bei skausmą kitose kūno vietose. Visiems dalyviams atliktos rentgenogramos.
Tyrimai pakartoti prabėgus keliems metams. Nustatyta, kad osteoartritu sergantys pacientai, pirmojo vizito metu skundęsi abiejų kelių skausmu, antrojo metu patyrė intensyvesnį skausmą, nei tie, kurie skundėsi vieno kelio skausmu. Skausmas buvo ne tik intensyvesnis, bet ir labiau pasiskirstęs ir po kitus sąnarius. Mokslininkai spėja, kad to priežastimi galėjo tapti sergančiųjų eisenos pakitimai.
Kineziterapeuto – asmeninio trenerio Vytenio Steponėno klausiame, kuo organizmui gali būti pavojinga dėl skausmo pakitusi eisena:
„Kai skausmas intensyvus, mes pradedame saugotis, statome koją taip, kad kuo mažiau skaudėtų. Žingsniuodami permetame svorį ant sveikesnės kojos. Tai be jokios abejonės gali pakeisti mūsų eiseną. Pačioje pradžioje labiau tikėtina, kad skaudės nugarą. Vėliau skausmas gali pereiti į klubą ar sėdmenis, pečius, raumenyną. Vieną variantą įvardinti sunku. Daug ką lemia ir tai, kaip ilgai tęsime ir neieškosime pagalbos, kaip ilgai uždelsime“.
Vis dėlto, nereikėtų pamiršti – skausmas keliuose nebūtinai reiškia, kad sergate osteoartritu. Pasak medicinos mokslų daktaro, gydytojo ortopedo, traumatologo Rimtauto Gudo, rimtos ligos įtariamos tik jei skausmas nedingsta ilgą laiką:
„Pakitimai sąnariuose nėra vienos dienos ar mėnesio reikalas. Organizmas taip sutvarkytas, kad nusilpus kažkuriam sąnariui, jo darbą kompensuoja kiti, todėl skausmo galime nejusti ištisus metus. Kiekvienas pažeidimas turi sau būdingą simptomatiką“.
Pasak profesoriaus, dažniausiai žmonės skundžiasi dėl lengvo sąnarių maudimo ar traškesio. Paprastai tokie negalavimai būna visiškai nepavojingi, todėl su jais susidūrus nereikėtų panikuoti:
„Situacija paprastai būna lengvai išsprendžiama. Sporto traumatologas gali padėti išsiaiškinti skausmo priežastis, o kineziterapeutas - padėti jas panaikinti. Jei įtariama kažkokia rimtesnė problema, žmogus siunčiamas pas ortopedą – traumatologą. Sąnarys atidžiai ištiriamas, esant poreikiui atliekama rentgenograma, magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija“, – vardina R. Gudas.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo rimtų ligų – prevencija
„Roges ruošk vasarą, o ratus – žiemą“ mus moko senovės išmintis. Pasak specialistų, panašiai turėtume elgtis ir su savo sąnariais. Tai, kad nesergame osteoartritu ar kita rimta liga, dar nereiškia, kad turėtume nustoti rūpintis savo organizmu.
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių osteoartrito ir kitų ligų išsivystymo riziką yra antsvoris:
„Yra įrodyta, kad antsvoris gali daryti tiesioginę įtaką sąnarių kremzlės susidėvėjimui. Kuo didesnis svoris, tuo didesnis krūvis tenka sąnario kremzlei“, – paaiškina R. Gudas.
Pasak profesoriaus, kelių ir kitų sąnarių susidėvėjimą skatinti gali net tik fizinės veiklos trūkumas, bet ir per dideli krūviai:
„Privalu atsižvelgti į žmogaus svorį, amžių, gyvenimo rėžimą. Jeigu žmogus visiškai nejuda, tada vanduo pabėga iš kremzlės ir gali prasidėti sąnarių dilimas. Tačiau kitas kraštutinumas taip pat nėra gera išeitis. Jei tinkamai nepasversime savo jėgų, nepaskirstysime krūvio tolygiai arba fizine veikla užsiiminėsime nenuosekliai – kenksime organizmui“.
Norėdami apsaugoti savo sąnarius nuo ligų ir traumų, turime nepamiršti vandens.. Maždaug 70-80 procentų kremzlės sudaro vanduo. Reguliariai sportuojant ir atsigaivinant vandeniu, didėja kremzlės elastingumas, atsparumas spaudimui.
R. Gudas pabrėžia – norint išvengti skausmingų traumų, sąnarius būtina tinkamai paruošti darbui:
„Sąnario kapsulė gamina tam tikrą tepalą, kuris sutepa kremzlės paviršius. Sumažėja trintis, todėl kremzlė yra apsaugoma. Jei neapšilęs žmogus pradeda aktyviai judėti, to tepalo kiekis sąnaryje būna mažas, susidaro didesnė trintis. Didėja rizika susitraumuoti. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms“, – įspėja profesionalas.
