Specialistų teigimu, labiausiai paramos ir pagalbos reikia pirmokėliams, abiturientams bei vaikams, mokslo metus pradedantiems naujoje mokykloje, rašoma pranešime spaudai.

Svarbiausia – emocinė būklė

Pasak mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, rugsėjo pradžioje vaistinėse kasmet padaugėja tėvų, susirūpinusių vaikų emocine sveikata, besiteiraujančių, kaip galėtų padėti naujus mokslo metus pradėjusiems savo vaikams.

„Vaikams, kaip ir suaugusiesiems atostogų pabaiga ir grįžimas į mokslus, įsitraukimas į kasdienę veiklą nėra labai lengvas. Prisitaikyti prie pokyčių reikia laiko. Kartais pakanka savaitės ar kelių, o kartais prireikia ir viso mėnesio. Ir kuo atostogos ilgesnės, tuo sunkiau persiorientuoti, vėl įprasti keltis tuo pačiu laiku, susidėlioti dienos ritmą. Tai gali sukelti ir fiziologinių, ir psichologinių reakcijų. Vaikams patiems pereiti prie naujo ritmo gali būti nemenkas iššūkis, todėl mes – suaugusieji - turėtume jiems padėti ir kartu su jais planuoti dienos režimą“, – vaikų reakciją į pokyčius aiškino specialistė.

Pasak jos, didžiausia rizikos grupė – pradinukai, abiturientai bei vaikai, kuriems tenka keisti mokyklą.

„Visos šios grupės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tyrimais patvirtinta, kad mokyklos keitimas vaikui gali sukelti stresą, prilygstantį tėvų skyryboms. Todėl svarbiausia – užtikrinti, kad nepaisant pokyčių, vaikas jaustų palaikymą bei supratimą, turėtų galimybę atvirai reikšti savo jausmus, išsakyti nerimą, kalbėtis su tėvais. Tokiais atvejais mažėja tikimybė, kad vaikas į stresą bus linkęs reaguoti perdėtai, kas galėtų sukelti lėtinių psichologinių bei fizinių susirgimų išsivystymą“, –pažymėjo „Camelia“ tinklo vaistininkė.

Vis dėlto nereikėtų labai nustebti ar pernelyg nerimauti, jei adaptaciniu laikotarpiu vaikams pasireikštų gana įvairūs, skirtingo intensyvumo simptomai: trumpalaikiai miego sutrikimai (sunkiau užmiegama ar dažniau pabundama naktį), nenoras valgyti arba priešingai – noras nuolat užkandžiauti, pilvo ar galvos skausmai, poreikis dažniau eiti į tualetą. Vaikai gali tapti dirglesni, intensyviau jausti nerimą, baimintis įsivaizduojamų situacijų, mažiau pasitikėti savimi.

Pagalbos ieško ir vaistinėse

„Dalis tėvų sako tiesiai, kad ieško kokių nors „lašiukų“ vaikams, kurie prieš mokyklą prasčiau miega, darosi neramūs. Abiturientų tėvai teiraujasi įvairių preparatų atminčiai gerinti, stresui malšinti, savo atžalų sveikatai taupyti“, – pasakojo vaistininkė.

Tačiau pasak „Camelia“ vaistininkės, jei abiturientams ir galima rekomenduoti maisto papildus ar kitus preparatus, mažesniems vaikams jie rekomenduojami kur kas rečiau.

„Mažiems vaikams esant poreikiui galima duoti raminančių žolinių preparatų, arbatų, bet būtina vengti etanolio pagrindo tinktūrų ir ekstraktų. Verta prisiminti, kad pakankamai populiarus valerijonas nėra toks jau nekaltas – jis mažina susikaupimą, dėmesio koncentraciją. Taip, jis palengvina užmigimą, bet neapsaugo nuo prabudimo naktį, be to – netinka, jei vargina nerimas“, – pabrėžė mažų kainų tinklo vaistininkė.

Ž.Muzikevičiūtės teigimu, vaikams rekomenduojama duoti įtampą ir stresą mažinančių preparatų, pavyzdžiui, preparatų su pasiflora. „Vaikams tinkami beetanoliai homeopatiniai preparatai bei vitaminų kompleksai su magniu, kurio po vasaros karščių vaikas galėjo nemažai netekti, ir B vitaminais. Bet kuriuo atveju, visų pirma, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“.

„Siūlyčiau nepamiršti ir apie tai, kad galite sutaupyti prisiminę natūralius, liaudiškus metodus įtampai mažinti – šilta vonia prieš miegą, pieno stiklinė ir svarbiausia – ramus bei dėmesingas pokalbis, bendravimas šeimoje. Jokios tabletės nenumalšina dėmesio ir šilumos stokos ir, jeigu tai yra negalavimo priežastis, reikia ją įvardinti ir ieškoti sprendimo būdų, tik taip problema bus įveikta, o nerimas bei įtampa atslūgs“, – reziumavo mažų kainų tinklo vaistininkė.