„Tai buvo ambulatorinis ligonis, ne ekstra atvejis, tačiau vaikas buvo jau labai išsekęs, mažo svorio pagal savo amžių – trečios procentilės. Problema buvo ta, kad jis blogai augo, jo pilvas – didelis, atsikišęs – jį nuolat pūsdavo. Be to, jis gana gausiai tuštinosi. Galiausiai, vaikui buvo ir mažakraujystė, geležies stoka“, - vardijo V. Urbonas.
Ieškodamas šių požymių priežasčių gydytojas klausė tėvų, ar vaikas dažnai serga, ką valgo.
Susiedamas vaiko sveikatos bėdas su jo mityba, gydytojas pasiūlė pastarąją keisti.
„Tėvai palingavo galvas ir išėjo. Po mėnesio tą patį vaikutį vėl atvedė jo močiutė, sakydama, kad jai skauda širdį, žiūrint, kaip jis blogsta. Pasirodo, tėvai nieko nekeitė, nepatikėję mano rekomendacijomis. Tuo metu močiutė, senesnio „sukirpimo“ žmogus nusprendė situaciją keisti ir su ja sudarėme suokalbį – kadangi vaikas turėjo kurį laiką gyventi su močiute, tai ji rūpinsis jo mityba“, - teigė pašnekovas.
Močiutė gydytojui pasakojo, kad vaikas net drebėdamas valgė visiems įprastą, tačiau jam iki tol nepasiekiamą maistą.
„Esu visiems pasakojęs istoriją apie vaiką, kuris savo gimtadienio proga užsiprašė dešros. Atrodytų juokinga, tačiau išties – tai graudu. Ir štai po mėnesio normalios, subalansuotos mitybos vaikas pagaliau priaugo svorio – vieną kilogramą. Jis per metus tiek nepriaugdavo. Hemoglobinas pakilo, pilvas vizualiai sumažėjo. Per vieną mėnesį buvo akivaizdus pagerėjimas“, - tikino V. Urbonas.
Tiesos, deja, ilgai išlaikyti paslaptyje nepavyko.
„Atėjusi močiutė su ašaromis pasakojo, kad tėvai labai supyko sužinoję. Visgi pamatę rezultatus, nenoromis, be džiaugsmo, sutiko, kad tokia taktika veikia. Mama dar prieštaravo, bet paskutinį žodį tarė tėvas“, - teigė gydytojas.
Viskas baigėsi laimingai, tačiau – tik per atsitiktinumą.
„Panašus atvejis buvo Čilėje, kai motina vegetarė „rūpinosi“ savo vaiko mityba. Dviejų metų vaikas į ligoninę atvyko su mažakraujyste bei neurologiniu atsilikimu – jo vystymasis buvo sulėtėjęs. Jam trūko ne tik geležies, bet ir vitamino B12. Šis atvejis aprašytas mokslinėjė literatūroje – anemija atsistatė, tačiau neurologiniai liekamieji reiškiniai – ne. Tam gali prireikti daug metų“, - pasakojo vaikų gastroenterologas.
Gydytojas sakė neprieštaraujantis tėvų pasirinkimui, juolab, kai jis būna racionalus, netrūksta informacijos. Tačiau, jo manymu, savo mitybą „primesti“ vaikui – yra nedovanotina.
„Subalansuoti net suaugusiojo mitybą yra sudėtinga. Gali paskaičiuoti, kad per dieną tau, tarkime, reikia suvalgyti kilogramą morkų ir kriaušių, kad gautum seleno ar magnio, ar dar kažko. Tačiau tokia matematika – mechaninė. Kiek iš to kilogramo pasisavinama? Vieno žmogaus organizmas paima pusę kilogramo naudingų medžiagų, kito – 100 gramų. Žmonės yra labai individualūs, o organizme veikia savisaugos sistema – jei kažko per daug, organizmas to nebeima. Ir atvirkščiai. Tačiau tam galioja viena sąlyga – maistas turi būti įvairūs“ - apie organizmo savireguliacijos mechanizmą pasakojo V. Urbonas.
Tai, gydytojo teigimu, ir lėmė vaiko pilvo padidėjimą.
„Kai kuriems žmonėms yra tokia problema – per daug angliavandenių organizme ima pūti. Todėl dažna vegetarų, žaliavalgių problema – jų žarnyne per daug dujų susikaupia. Ir dabar skyriuje turime mergaitę, sergančią rimta liga, kuriai apskritai uždraudėme valgyti daržoves, vaisius. Bet ten – jau kita istorija“, - aiškino Vaikų ligoninės specialistas.
Jį piktino tai, kad gydytojas šioje situacijoje neturi reikšmingų svertų – tėvai daro tai, kas jiems atrodo teisingiausia, nors dažnai taip nėra.
„Labai gerai, kad tėvai domisi, skaito apie ligas. Tačiau lai jie eksperimentuoja su savimi, augančio vaiko organizmo poreikiai visiškai kitokie. Domiuosi mokslo pasiekimais ir galiu pasakyti tik tiek – vegetarizmas, žaliavalgystė nėra rekomenduojama vaikams. Tai, žinoma, nėra nuodas, reguliuojančios organizacijos to nedraudžia, tačiau ir nerekomenduoja. Ankstesniais laikais neturėjome tokių problemų – daktaras pasakydavo gerti vaistus ir pacientas klausydavo. O dabar pacientai patys mano geriau žinantys, išmanantys. Ne visada demokratija vien tik naudos atneša. Jei šalmo nedėvi – gauni baudą, tačiau jei neskiepiji vaiko ar jį verti būti žaliavalgiu – nieko nėra“, - apgailestavo gydytojas.
Jo teigimu, šiuo metu minėto vaiko sveikata yra stabili, jis jaučiasi gerai.
Mityba ir sveikata
Daugelis sutinka, kad vegetariška dieta gali būti efektyvus būdas pagerinti sveikatos būklę.
Vegetariška dieta kartais skiriama gydymo sumetimais, pvz., ji gali būti naudojama gydant reumatoidinį artritą. Tačiau teisingai nesubalansavus mitybos, ji gali sukelti papildomų problemų.
Labiau rūpintis mityba turi veganai. Kodėl? Lyginant su mėsos mėgėjais ir vegetarais, veganai turi didesnę kaulų lūžių riziką. Todėl jiems kasdien rekomenduojama suvalgyti tris porcijas kalciu praturtinto maisto - to reikia sveikiems kaulams, sąnariams.
Tiesa, kiti tyrimai - kiti ir duomenys. Osteoporozė (sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika) siejama su gyvulinių baltymų vartojimu, kadangi šie padidina kraujo ir audinių rūgštingumą, kurie norėdami jį neutralizuoti iš kaulų „ištraukia“ kalcį.
Visi bendrai sutinka dėl to, kad rūpindamiesi kaulų bei sąnarių sveikata, turėtumėte daugiau vartoti šių produktų - linų sėmenų, avokadų, sojų aliejaus, imbiero, ananasų. Taip pat padeda ir šparagai, obuoliai, slyvos, rūgštynės, mėlynės, putinų, šaltalankių, juodųjų serbentų uogos, žalioji arbata. Be to, mažinkite druskos kiekį - šis jūsų sprendimas gali padėti išvengti begalės ligų.
Nusprendę pradėti maitintis vegetariškai ar veganiškai būtinai pasitarkite su gydytoju ar dietologu, kad šie padėtų sudaryti tinkamą subalansuotos mitybos planą.
