Kritikuoja chirurgų mąstymą

Pasak „Ortho Baltic“ klinikinės inžinierės Mildos Jokymaitytės, personalizuoti implantai šiuo metu dažniausiai naudojami tik itin sudėtingų klinikinių būklių gydymui ir revizinėse operacijose. Implantas naudojamas ir tokiais atvejais, kai paciento kaulo defektas yra labai didelis ir standartiniai implantai paprasčiausiai nebetinka arba jų panaudojimas keltų didžiulę riziką pacientui. Taip pat implantas naudojamas onkologinių susirgimų atvejais, kuomet reikia pašalinti dalį kaulo.

„Priimdamas sprendimą dėl personalizuoto implanto konstrukcijos tinkamumo chirurgas tuo pačiu prisiima didesnę atsakomybę už gydymo rezultatus, nes jis jau negalės pasakyti, kad gydymas nedavė lauktų rezultatų, kadangi paciento klinikinė būklė buvo sudėtinga ir todėl endoprotezo sąnarys išniro. Problema tame, kad susiformavusi chirurginio mąstymo paradigma yra „kaip pasiekti geriausią rezultatą su tuo, ką aš turiu po ranka“, o ne „kokia turi būti implanto konstrukcija, kad būtų įgyvendinti gydymo tikslai“, – pastebi specialistė.

Tūkstantinės protezų kainos mažėja

Dar viena problema, kurią įžvelgia M. Jokymaitytė – individualūs implantai kainuoja brangiau nei standartiniai. Pavyzdžiui, revizinis modulinis standartinis klubo sąnario implantas, kurį kompensuoja ligonių kasos, Lietuvoje kainuoja apie 6 tūkst. eurų. Juos pakeičiantys individualūs klubo sąnario endoprotezai JAV ir vakarų Europoje – apie 10 – 12 tūkst. eurų. Lietuvoje maždaug prieš 15 metų kaina siekė 22 tūkst. eurų, o šiandien tokį sąnarį galima įsigyti už 6 – 12 tūkst. eurų.

Specialistė nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad negalima painioti klubo sąnario endoprotezų, skirtų pirminiam protezavimui, ir endoprotezų, skirtų revizinėms operacijoms. Pirmuosius ligonių kasos centralizuotai perka už maždaug 500 eurų, o tiems, kurie nori geresnių, chirurgai pasiūlo įsigyti už 2,5 – 3 tūkst. eurų.

Individualaus protezo kūrimo pradžia

Klinikinė inžinierė teigia, jog 3D sąnarių ir sąnarių procesų gaminimas prasideda nuo užsakymo pateikimo – jo metu chirurgas, esant būtinybei paciento sąnarį keisti protezu, raštu nurodo užsakomo implanto specifikacijas. Kartu su jomis gamintojui siunčiami radiologinio tyrimo vaizdai.

Tuomet vyksta kompiuterinės tomografijos vaizdų 3D rekonstrukcija, kurios metu specialiomis programomis iš šių nuotraukų atkuriamas virtualus trimatis paciento kaulo modelis. Implantų projektavimas vyksta bendradarbiaujant gamintojui (klinikiniam inžinieriui) ir gydytojui.

„Gamintojui, sukūrus pirminį implanto modelį, tolimesni konstrukciniai patobulinimai ir korekcijos atliekamos bendradarbiaujant su operuosiančiais chirurgais. Sprendžiama dėl implanto geometrinės formos ir struktūros, implanto įvedimo kampo, pasirenkama tvirtinimo sistema ir individualių vienkartinių chirurginių instrumentų, kurie projektuojami kartu su implantu, konstrukcijos“, – pasakoja M. Jokymaitytė.

Esama dvejopų dirbtinių sąnarių protezų: standartinių ir personalizuotų. Pasak specialistės, naudojant standartinius implantus, kaulas pritaikomas prie implanto. Tokiu atveju, jei yra per daug kaulo masės implanto įvedimui ir pritvirtinimui, kaulas yra frezuojamas, o jei esama kaulo defektų, jis atkuriamas panaudojant kaulinį cementą ir metalinius tinklelius. Personalizuoti implantai, priešingai nei standartiniai, yra pritaikomi prie kaulo. Tokiu būdu koreguojamas ne kaulas, o pats implantas.

Gaminami pasitelkiant 3D spausdinimą

Baigus implantų projektavimą, vyksta virtualūs testavimai. „Su baigtinių elementų metodu paremta programine įranga patikrinamos gaminio mechaninės charakteristikos simuliuojant endoprotezuotą paciento sąnarį veikiančių jėgų poveikį. Tokiu būdu patikrinamos implanto stipruminės savybės ir užtikrinamas implanto ilgaamžiškumas“, – teigia M. Jokymaitytė.

Vėliau chirurgas vykdo prieš operacinį planavimą, kuris atliekamas su virtualiais paciento asmeninio anatominio modelio, suprojektuoto implanto ir vienkartinių chirurginių instrumentų modelių ir pagalbinių tvirtinimo priemonių 3D vaizdais. Taip pat planavimas gali būti atliekamas naudojant 3D spausdintuvu atspausdintais fiziniais šių medicininių prietaisų modeliais – M. Jokymaitytės teigimu, Lietuvoje chirurgai įprastai visada prašo atspausdinti fizinius modelius, o tik patvirtinus implanto dizaino ir konstrukcijos tinkamumą pradedama protezo gamyba.

Pats personalizuotų implantų gaminimo procesas vyksta pasitelkiant 3D spausdinimo ir CNC frezavimo technologijas. „Dažniausiai implantai spausdinami iš medicininio titano lydinio, rečiau iš kobalto-chromo ir grynojo titano. Po spausdinimo atliekamas papildomas implanto apdirbimas – frezavimas, poliravimas, apdirbimas ultragarsu“, – vardina klinikinė inžinierė.

Specialistės teigimu, visi individualūs implantai prieš operaciją privalo būti sterilizuojami. Dažniausiai tam naudojamas sterilizacijos gama spinduliais būdas – tik po to protezas pristatomas gydymo įstaigai.

Eilės ligonių kasose mažėja

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vienose gydymo įstaigose sąnario endoprotezas paskiriamas per 1 mėnesį, tuo tarpu kitose gali tekti laukti ilgiau nei metus. VLK ragina žmones nekentėti skausmų ir kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje dirbtinis sąnarys būtų paskirtas greičiausiai.

VLK duomenimis, pastaruoju metu šioms operacijoms skiriama daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiomis lėšomis pacientams dengiamos klubo, kelio, peties, alkūnės sąnarių keitimo protezais išlaidos – šiais atvejais pacientams sąnarių keitimas yra nemokamas arba finansuojamas dalinai, jei žmogus nusprendžia protezą įsigyti anksčiau savo lėšomis.

Praeitais metais šis finansavimas išaugo 20 proc., o toks pat lėšų dydis numatomas ir šiems metams – pasak VLK, dėl to matomas akivaizdus eilių mažėjimas ir nemokamus sąnarių protezus gaunančių pacientų skaičiaus didėjimas.
Chirurgai

Operacijos galima išvengti

Įprastai sąnario keitimo protezu operacija daroma tuomet, kai pacientui nustatomas trečio arba ketvirto laipsnio sąnario nudilimas. Pasak kineziterapeuto Jurijaus Vaščenkovo, toks žmogus jaučia aiškiai apribotą judesio amplitudę ir didelį skausmą, kenkiantį gyvenimo kokybei, o nuotraukose matomas didelis sąnario išdilimas.

Kartais operacijos laukiantys pacientai gali pajusti ir pagerėjimą – tokiais atvejais, kineziterapeuto teigimu, paprasčiausiai gali būti ne iki galo atliktas skausmo priežasties vertinimas.

„Dažnai išdilimas nebūtinai koreliuoja su skausmu ir gyvenimo kokybės mažėjimu. Šiuos dalykus gali lemti visai kitos problemos – raiščių skausmai, raumeniniai skausmai, o jie dažnai yra maišomi. Funkcinėje diagnostikoje gali būti maišoma raiščių arba juosmens problemų sukeliamas skausmas su sąnario sukeliamu skausmu, nes skausmo lokalizacija gali būti panaši“, – teigia kineziterapeutas.

Jei pacientas pradeda mankštintis, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir mitybos, skausmai gali apmažėti, tačiau pats išdilimas niekur nedingsta – nuotraukos ir tokiu pagerėjimo atveju rodo tą patį išdilimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)