Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė liga, trunkanti nuo jos nustatymo visą žmogaus gyvenimą. Todėl keičiant gyvenseną, nuolatos stebint bei koreguojant gliukozės kiekio kraujyje svyravimus ir rūpestingai vartojant paskirtus vaistus galima sėkmingai kontroliuoti diabetą ir išsaugoti gerą savijautą.

Diabeto simptomai ilgus metus gali likti nepastebėti ir liga nenustatyta, vadinasi, ir negydoma, dėl to išsivysto ligos komplikacijos ir kyla gydymo kaina.

Susirgus diabetu pradeda varginti dažnesnis ar naktinis šlapinimasis, troškulys ar didesnis apetitas, nuolatinis nuovargis, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, regos sutrikimai, sausa ir niežtinti oda, svorio netekimas, šlapimo takų infekcija, lytinių organų grybelinė infekcija. Ligos pradžioje diabetą lengva ignoruoti, nes dažniausiai savijauta būna gera ir tik profilaktinio sveikatos tikrinimo metu aptinkamas padidėjęs gliukozės kiekis veniniame kraujyje.

Jei rytinis gliukozės kiekis nevalgius nors dvi dienas būna didesnis nei 7 mmol/l, nustatomas diabetas. Tačiau kai diabetas negydomas ar netinkamai gydomas, neišvengiamai vystosi diabeto komplikacijos. Sergant diabetu gali būti pažeidžiamos įvairios kraujagyslės: dėl stambiųjų kraujagyslių aterosklerozės (makroangiopatijos) gali ištikti miokardo infarktas ar insultas, susiaurėti ar užakti kojų kraujagyslės, vystytis kojų gangrena, o smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas (mikroangiopatija) sukelia akių, nervų ir inkstų komplikacijas, dėl to gali pablogėti regėjimas, sumažėti pėdų jutimai, atsirasti opos ir kiti pėdų pažeidimai ir sutrikti inkstų veikla.

Cukrinis diabetas laikomas civilizacijos liga, ir tai siejama su visuomenės senėjimu, patogesnio ir lengvesnio gyvenimo būdo plitimu: urbanizacija, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu. Tikimybė susirgti diabetu didėja esant tam tikriems rizikos veiksniams. Diabeto rizikos veiksniai gali būti nepakeičiami (nemodifikuojami) – tai diabeto šeimos anamnezė, genetinis polinkis į atsparumą insulinui, priklausymas tam tikrai etninei grupei, vyresnis amžius, jei moteris turi policistinių kiaušidžių sindromą, sirgo gestaciniu diabetu ar gimdė daugiau nei 4 kg sveriantį naujagimį – ir pakeičiami (modifikuojami) – tai nutukimas ar didelis pilvo riebalų kiekis, fizinis pasyvumas, rūkymas, daug sočiųjų riebalų turinčio maisto vartojimas, hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, metabolinis sindromas ir kt. Esant diabeto rizikos veiksnių, diagnozei patikslinti atliekamas gliukozės toleravimo mėginys.

Sergantieji antrojo tipo diabetu ilgai simptomų nejaučia, per tą laiką beveik trečdaliui asmenų išryškėja diabeto komplikacijos, todėl aktyvus, tikslinis ir ankstyvas jo išaiškinimas ir laiku pradėtas gydymas gali atitolinti ar pristabdyti ligos raidą, gerinti ilgalaikę asmens ir visuomenės sveikatą.

Tinkamas maitinimasis yra viena iš pagrindinių cukrinio diabeto gydymo dalių.

Kiekvienam sergančiajam diabetu individualus maitinimosi planas sudaromas atsižvelgiant į kūno masę, fizinį aktyvumą (darbo intensyvumą ir laisvalaikio pomėgius), ligos eigą ir sunkumą, gydymo vaistais pobūdį, gretutines ligas, finansines galimybes, mitybos ir kitus kasdienius įpročius, poreikius ir sugebėjimus. Nėra dietos, kuri tiktų kiekvienam.

Pagrindiniai sergančiųjų diabetu mitybos principai:

1. Nuosaikumas ir pakankamas kalorijų kiekis maiste, vidutiniškai 2000-2500 kcal per dieną.

2. Maisto medžiagų įvairovė ir tinkama pusiausvyra (visavertė ir subalansuota mityba). Sergant diabetu svarbu valgyti daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų, t. y. ne mažiau nei 14 g kiekvienam 1000 kcal, ir suvartoti jų iki 30–50 g per dieną.

3. Reguliarus maitinimasis. Patariama tuo pačiu metu 5–6 kartus per parą kasdien suvalgyti panašų maisto kiekį: kiekvieną dieną valgyti pusryčius, nepraleisti pagrindinių valgių, nedaryti ilgesnių nei 3–4 val. pertraukų tarp valgių, planuoti nekaloringų, mažai angliavandenių turinčių užkandžių laiką (vartojantiems insuliną užkąsti ir prieš einant miegoti), paskutinį kartą vakare valgyti likus 2–3 valandoms iki miego – tai padės kontroliuoti ne tik apetitą, bet ir gliukozės kiekį kraujyje, bus galima išvengti hipoglikemijos.

Sergantieji diabetu turėtų riboti cukraus ir saldumynų valgymą, nors jie ir nebėra draudžiami. Saldumynų reikėtų vengti tiems, kurių padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje. Norintiems pasmaližiauti rekomenduojama valgyti neriebius saldumynus po valgio (pietų ar pusryčių), nes taip sumažėja jų glikemijos indeksas (žr. toliau). Tinka juodasis šokoladas, džiovinti vaisiai, uogiene pagardintas jogurtas ar varškė, neriebūs ledai. Nėra įrodymų, kad dirbtiniai saldikliai būtų naudingesni už cukrų. Privalumas tik tas, kad jie mažiau arba visai nekaloringi. Cukrus, gliukozė ir medus tinka hipoglikemijai gydyti.

Susirgus diabetu, saikingai ir protingai galima valgyti viską, tik reikia turėti žinių, kada, ko ir kiek suvalgyti. Fizinis aktyvumas labai svarbus sergant diabetu. Rekomenduojama:

• Reguliari fizinė veikla, t. y. mankštintis reikėtų ne mažiau nei 3–5 kartus per savaitę (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems).
• Kasdien mankštintis taip, kad būtų išeikvojama apie 150 kcal per dieną, arba apie 1000 kcal per savaitę.
• Visą dienos fizinę veiklą ar mankštą galima atlikti per vieną kartą arba dalyti į kelias dalis po 10–15 min. ir mankštintis tuomet, kai yra laiko.
Kokia fizinė veikla tinka sergantiesiems diabetu:
• Kasdienis fizinis aktyvumas.
• Kvėpavimo pratimai, pagerinantys organizmo aprūpinimą deguonimi.
• Fiziniai (aerobiniai), tempimo ir atsipalaidavimo pratimai.
• Fizinės jėgos pratimai, stiprinantys raumenų jėgą ir pagerinantys insulino įsisavinimą.

Siekiant anksti numatyti ir prognozuoti riziką susirgti diabetu, daugelyje šalių naudojamos įvairios rizikos vertinimo skaičiuoklės – klausimynai. Pateikiame dažniausiai Europos klinikinėje praktikoje naudojamą Suomijos mokslininkų (J. Lindstrom ir J. Tuomilehto, 2003) sudarytą antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos įvertinimo klausimyną. Atsakius į klausimus ir suskaičiavus rizikos veiksnių taškų sumą, galima numatyti diabeto pavojų per ateinančius 10 metų ir imtis priemonių jam išvengti.

Tyrimų duomenimis, trečdalis asmenų, turinčių didelę riziką (pvz., pagal FINDRISK klausimyną daugiau nei 14 taškų), per 10 metų susirgs diabetu ir net 50 proc. asmenų, kurių rizika labai didelė (taškų suma didesnė nei 20 pagal FINDRISK klausimyną), tikėtina, po 10 metų sirgs diabetu. Asmenims, pagal klausimynų rezultatus turintiems didelę ar labai didelę diabeto riziką, atliekami glikemijos tyrimai arba gliukozės toleravimo mėginys. Diabeto diagnozė patvirtinama ne visuomet, galima aptikti prediabetines būkles ar net normalų gliukozės toleravimą. Tačiau visais atvejais, net ir nenustačius diabeto, jei pagal klausimynų rezultatus diabeto rizika yra didelė arba labai didelė, rekomenduojama keisti gyvenseną ir laikytis visų diabeto prevencijos priemonių, nes šiems individams, esant rizikos veiksniams, išlieka didelis diabeto ir kardiovaskulinių ligų pavojus.

Sakoma, kad diabetą reikia pritaikyti prie gyvenimo būdo, o ne atvirkščiai. Nėra nieko, ko nebūtų galima daryti, tik reikia žinoti ir suprasti kaip, o prisitaikęs kiekvienas sergantysis suvokia, kad liga netrukdo gerai jaustis ir įdomiai gyventi.

Suomijos mokslininkų sudarytas antrojo ti­po cukrinio dia­be­to ri­zi­kos įver­ti­ni­mo FINDRISK klausimynas, modifikuotas pagal J. Lindstrom ir J. Tuomilehto, 2003

Cukrinio diabeto rizikos vertinimo anketa
Foto: "Spectrum" nuotr.
Cukrinio diabeto rizikos vertinimo anketa
Foto: "Spectrum" nuotr.

Ben­dras ri­zi­kos klausimyno taškų skaičius:

Ri­zi­ka su­sirg­ti antrojo ti­po cukriniu dia­be­tu per 10 me­tų pagal taškų (tšk.) skaičių:

Ma­žiau ne­i 7

Ma­ža ri­zi­ka: apy­tiks­liai ga­li su­sirg­ti 1 žmo­gus iš 100

7–11

Šiek tiek di­des­nė rizika: 1 iš 25 žmonių su­sirgs diabetu

12–14

Vi­du­ti­nė ri­zi­ka: apy­tiks­liai 1 iš 6 žmonių su­sirgs diabetu

15–20

Di­de­lė grės­mė: apy­tiks­liai 1 iš 3 žmonių su­sirgs diabetu, rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį kartą per 3 metus ir imtis profilaktikos priemonių

Dau­giau ne­i 20

Labai didelis pa­vo­jus: 1 iš 2 žmonių su­sirgs diabetu, rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį kartą per 1 metus ir imtis profilaktikos priemonių

Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) duomenimis, sergančiųjų diabetu skaičius kas 25 metai dvigubėja. TDF prognozuoja, kad 2040 m. diabetu gali sirgti apie 642 mln. pasaulio gyventojų, t. y. 10 proc. žmonijos. Duomenų apie tikrąjį antrojo tipo diabeto paplitimą Lietuvoje nepakanka. SVEIDRA ir Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje cukriniu diabetu 2015 m. sirgo 101 395 asmenys, iš jų – 814 vaikų (0,8 proc. visų sergančiųjų diabetu). Mūsų šalyje diabetu sirgo 1,3 karto daugiau moterų nei vyrų, 1,3 karto daugiau sergančių asmenų gyveno mieste nei kaime.